Daugkartinis Lietuvos sunkiosios atletikos čempionas ir rekordininkas Liudas Čičirka: „Kiekvienam – savas Everestas“

Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info

Ankstesniais metais Šilutę ypač garsino daugkartinis Lietuvos sunkiosios atletikos čempionas ir rekordininkas, 1975 metų SSRS tautų spartakiados čempionas Bronius Mačernis. Vėliau jis tapo puikiu treneriu, išugdė aukšto lygio sunkiaatlečių. Šio trenerio grupėje treniravosi ir geriausias jo mokinys Liudas Čičirka, su kuriuo B. Mačernis siejo didelis viltis.

Garsusis Šilutės sunkiosios atletikos treneris B. Mačernis tragiškai žuvo 1993-iaisiais.

Bet jo svajonė išsipildė. B.Mačernio auklėtinis L. Čičirka tapo puikiu treneriu ir Šilutės sporto mokykloje sėkmingai tęsia savo mokytojo darbą.

Per sausio 13-osios įvykius L. Čičirka buvo pasirengęs ginti Lietuvos laisvę. Su 60 bendraminčių jis budėdavo Šilutėje, rūpinosi šilutiškių kelionėmis autobusais į Vilnių ginti Aukščiausiosios Tarybos.

„Mūsų tikslas buvo vienas – laisva Lietuva. Nebuvo jokios baimės, nors  ginklų ir neturėjome.  Buvome kupini idealizmo, kuris mus vienijo ir tuo gyvenome. Trisdešimt laisvės metų valstybei – nedaug, reikia gal šimto, poros šimtų metų“, – dabar sako L. Čičirka.

Prieš 26 metus, kovo 11-ąją, Šilutės r. savivaldybė pradėjo teikti garbingiausią krašto apdovanojimą – „Sidabrinės nendrės“ premiją.

Pirmajame laureatų trejete buvo ir tarptautinės klasės sporto meistras, sunkiosios atletikos treneris L. Čičirka, 1994 –aisiais tapęs pasaulio sunkiosios atletikos veteranų čempionu.

1971-aisiais tapote sunkiaatlečiu. Kur treneris Bronius Mačernis jus surado?

Sportuoti pradėjau savo kieme Pagėgiuose. Žaisdavau futbolą, krepšinį, tinklinį , o žiemą – ledo rutulį.

Skaityti toliauDaugkartinis Lietuvos sunkiosios atletikos čempionas ir rekordininkas Liudas Čičirka: „Kiekvienam – savas Everestas“

Olimpietis pas sunkiosios atletikos trenerį atėjo senelio pėdomis

Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info

Anykščių kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) sunkiosios atletikos trenerį Algirdą Ananką šiemet aplankė didelė sėkmė: jo auklėtinis Arnas Šidiškis dalyvaus Tokijo olimpinėse žaidynėse, kur varžysis svorio kategorijoje iki 109 kg.

Tai – ketvirtasis nepriklausomos Lietuvos sunkiaatletis, kuris jėgas bandys olimpinėse žaidynėse.

Pirmasis olimpietis buvo Povilas Vitonis, dalyvavęs 1928 m. Amsterdame, antrasis – Ramūnas Vyšniauskas, atstovavęs šaliai net ketveriose olimpinėse žaidynėse Atlantoje, Sidnėjuje, Atėnuose ir Pekine, o trečiasis – Londono bronzą iškovojęs Aurimas Didžbalis.

Kaip suradote šį talentingą sunkiaatletį ir kiek metų su juo ėjote išsvajoto tikslo link?, – paklausėme A. Anankos.

Arno Šidiškio senelis buvo puikus Lietuvos sunkiaatletis, tai, matyt, obuolys nuo obels toli nenukrito.

Tiesa, Arnas iš pradžių lankė plaukimą, vėliau, būdamas 15 metų, sugalvojo eiti senelio pėdomis.

Jis atėjo treniruotis pas mane, lydimas tėčio. Nuo to laiko su Arnu ir pradėjome bendrauti.

Išėjęs iš Anykščių KKSC, mano auklėtinis pradėjo treniruotis Klaipėdoje, tuo pačiu metu neužmiršdamas ir Anykščių.

Skaityti toliauOlimpietis pas sunkiosios atletikos trenerį atėjo senelio pėdomis

Legendinis Marijampolės sunkiaatletis Alvydas Kirkliauskas: „Reikia kurtis naujas svajones“

Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info

Marijampolės sunkioji atletika sunkiai įsivaizduojama be 66-erių Alvydo Kirkliausko, kuris parengė daug aukšto meistriškumo sportininkų.

Jo surastas ir ugdytas Aurimas Didžbalis – Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzinis prizininkas,  2014 m pasaulio vicečempionas ir 2015 m. Europos čempionas bei 2011 m. ir 2017 m. Europos čempionatų bronzos medalių laimėtojas.

Marijampoliečių sunkiaatlečių ugdytojas surado bei treniravo ir trijų Europos čempionatų bronzinį prizininką Žygimantą Stanulį.

Sportinį kelią pradėję ir tobulėję Marijampolėje, šie abu sunkiaatlečiai  toliau meistriškumą kėlė Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto klube, kur juos treniravo Bronislavas Vyšniauskas.

Kaip dabar gyvuoja Marijampolės sunkioji atletika?, – paklausėme A. Kirkliausko.

Marijampolės sunkioji atletika turi senas tradicijas. Jų pradininkas –  ilgametis treneris Juozas Kavaliauskas, šiais metais minėsime jo mirties 20-ąsias metines.

Jis paruošė daug puikių sunkiaatlečių, rekordininkų, sporto meistrų: Algį Košubą, Vidą Cibulską, Romą Kudrevičių, Eduardą  Kavaliauską, Saulių Čekaitį, Žydrūną Smelstorių, Kęstutį Karašauską.

Skaityti toliauLegendinis Marijampolės sunkiaatletis Alvydas Kirkliauskas: „Reikia kurtis naujas svajones“

Arnas Šidiškis olimpinėse žaidynėse – vienuoliktas

Tokijuje Klaipėdai atstovavęs Arnas Šidiškis sunkiosios atletikos B grupės svorio kategorijos iki 109 kg varžybose iškovojo trečiąją vietą, o galutinėje rikiuotėje liko vienuoliktas.

„Padariau viską, ką šiandien galėjau. Net pasiekęs savo geriausią rezultatą, nebūčiau aukščiau pakilęs. Prieš olimpiadą su treneriais tyliai mąstėme apie 12 vietą, o pavyko dar ir pranokti savo lūkesčius“, – „Vakarų ekspresui“ džiaugsmingai sakė A. Šidiškis.

Tik birželio viduryje apie galimybę debiutuoti olimpinėse žaidynėse sužinojęs sunkiaatletis teigė, kad pasiruošimui turėjo mažai laiko.

„Iki žinios apie olimpines žaidynes gydžiausi traumas, treniravausi mažesnėmis apkrovomis ir apie optimalią sportinę formą nemąsčiau. Visgi per kiek daugiau nei mėnesį gerokai padirbėjau ir džiaugiuosi galutiniu rezultatu.

Tiksliau, džiaugiuosi ne tiek iškeltais svoriais, o galutine vieta. Bet juk tokio aukšto rango varžybose svarbiausia vieta, o ne rezultatas“, – pabrėžė A. Šidiškis.

Trenerių Vinco Šlevinskio ir Algirdo Anankos auklėtinis dvikovėje surinko 343 kg.

Rovimo veiksmu jis pirmiausia iškėlė 151 kg, po to – 156 kg. O paskutiniam bandymui pasirinko 160 kg svorio štangą, ją iškėlė, tačiau teisėjai neįskaitė šio bandymo.

„Gaila, kad neįskaitė. Tačiau kūnas kiek neklausė. Jau iškėlęs jaučiau, kad alkūnė linko, todėl nusiteikiau, kad neįskaitys“, – prisipažino 31 metų sunkiaatletis.

Stūmimo veiksmu Arnas iškėlė 182 kg ir 187 kg, o paskutinis bandymas iškelti 190 kg buvo nesėkmingas.

Lietuvis aplenkė australą Matthew Ryaną Lydementą (338 kg) ir Tanumafili Malietoa Jungblutą iš Amerikos Samoa (330 kg).

„Prisipažinsiu: varžybų dieną jautėsi jaudulys. Kaip bebūtų, tai juk mano debiutinės olimpinės žaidynės. Dabar jau akmuo nuo krūtinės nukrito. Jau nuotaika gera, iškovota vieta mane tenkina“, – iškart po varžybų „Vakarų ekspresui“ sakė A. Šidiškis.

Arnai, varžybos olimpiadoje pačiam jau baigtos. Namo su treneriu Vincu Šlevinskiu skrendate tik penktadienį. Turite porą laisvų dienų. Ką dar planuojate nuveikti?

Nieko čia per daug nenuveiksi. Sportininkams iš olimpinio kaimelio išvykti negalima, tad būsime jame. Tiek ir tematysime tos Japonijos.

Mačiau, kad olimpiniame kaimelyje yra suvenyrų parduotuvė. Nueisiu artimiesiems jų nupirkti.

Galbūt dar ką įdomaus aptiksime olimpiniame kaimelyje. Iki varžybų mes su treneriu pernelyg daug nevaikščiojome, buvome susikoncentravę tik į būsimas varžybas.

Tiesa, mačiau, kad olimpiniame kaimelyje yra ir kirpykla.

Ką galėtumėte pasakyti apie varžybų organizavimą?

Viskas organizuota aukščiausiu lygiu – apgalvota kiekviena smulkmena, viskas vyksta pagal sudarytą tikslų grafiką. Savanoriai itin paslaugūs, malonūs ir visada pasiruošę padėti. Jei tik ko pasiteirauji – palydi iki reikiamos vietos ir viską išsamiai paaiškina.

Mūsų treniruočių ir varžybų salė didžiulė, tai – Tokijo tarptautinio forumo arena. Nuo olimpinio kaimelio į sporto salę vykstame autobusu apie 20 minučių.

Yra sudėliotas itin tikslus autobusų grafikas, tad nuvykti į treniruotes nėra jokių bėdų.

Ar Tokijuje nekankina karščiai?

Lauke – išties tvanku. Maždaug taip, kaip jautėmės per didžiausius karščius Lietuvoje liepos mėnesį. Gal net Tokijuje tvankiau, nes drėgnesnis klimatas.

Tai sekina, tačiau aš stengiuosi kuo mažiau vaikščioti į lauką – nueinu tik iki valgyklos, kur kelias pėsčiomis užtrunka apie 3 minutes, o autobuse, treniruočių salėje ir kambaryje puikiai veikia kondicionieriai, tad aš dėl to jokių problemų nejaučiu.

Koks Tokijo olimpiniame kaimelyje maistas?

Yra visko, ko tik nori: ir japoniška, ir Azijos, ir europiečių virtuvė. Yra net musulmonų virtuvė. Man maistas puikiai tinka. Aš asmeniškai prieš varžybas neeksperimentuoju: valgau, kaip įprasta – vištieną, makaronus, daržoves, ryžius.

Dabar jau po varžybų išbandysiu ir kitas virtuves.

Yra atskira daržovių ir vaisių bei šaltų užkandžių erdvė. Virtuvė veikia visą parą, tad išalkęs gali ateiti ir valgyti, kada tik nori – kad ir vidury nakties.

Ar teko olimpiniame kaimelyje sutikti itin ryškių žvaigždžių – NBA talentų ar kokių olimpinių čempionų, dėl kurių viso pasaulio sirgaliai tiesiog alpsta?

Ne, neteko, kadangi aš iki varžybų mažai vaikščiojau po olimpinį kaimelį. Visas dėmesys ir koncentracija buvo varžyboms, o ne pramogoms.

Be to, čia visi vaikšto su kaukėmis, tad ir norėdamas gali kažkokios žvaigždės nepažinti.

Čia visi kruopščiai saugosi nuo COVID-19. Aplink visur dezinfekciniai skysčiai. Jei įeini į patalpą, patys savanoriai pribėga ir rankas apipurškia dezinfekciniu skysčiu.

Įdomu ir tai, kad čia anksti temsta – apie 18 val. jau būna tamsu. Labai greit sutemsta – vos per 10 minučių.

Dalyvavote svarbiausiose savo karjeros varžybose. Ką po jų norėtumėte pasakyti?

Norėčiau nuoširdžiai ištarti ačiū savo pirmajam treneriui Algirdui Anankai, taip pat ir Bronislavui Vyšniauskui, kuris mane pasikvietė į Klaipėdą, pasitikėjo ir ilgai mane treniravo.

Labai dėkoju ir dabartiniam treneriui Vincui Šlevinskiui. Patekimas į olimpines žaidynes – visų mūsų bendro darbo vaisius.