Viceministro vizitas sunkiaatlečiams suteikė vilčių

Klaipėdos Mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis; ŠMSM Viceministras Linas Obcarskas; LSAF Prezidentas Vytautas Čepas; LSAF Generalinis sekretorius Modestas Šimkus; LSAF Treneris Vincas Šlevinskis

Švietimo, mokslo ir sporto (ŠSMS) viceministras Linas Obcarskas, viešėdamas Klaipėdoje, aplankė ne tik naujai pastatytą Klaipėdos futbolo mokyklą, bet ir Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto centrą.

Svečiui šios sporto salės patalpas aprodė Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) prezidentas dr. Vytautas Čepas, LSAF generalinis sekretorius Modestas Šimkus ir LSAF rinktinės treneris Vincas Šlevinskis.

Kartu su ŠSMS viceministru Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto centre lankėsi ir Klaipėdos vicemeras, tarp kitų sričių kuruojantis ir sporto klausimus, Arvydas Cesiulis. Jis pasidžiaugė, kad viceministras jau ne pirmą kartą lankosi mūsų sporto bazėse ir jam rūpi mūsų sporto ateitis.

Parvežė daugybę medalių

Susitikimo metu buvo diskutuojama apie sunkiosios atletikos sporto šakos perspektyvas ir galimybę statyti naują sporto salę. Pripažinta, kad Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės vaikinams reikėtų geresnių gyvenimo sąlygų.

„Pati sporto salė ir sukurta mini centro idėja viceministrui paliko teigiamą įspūdį, tačiau buvo pripažinta, kad reikia šiuolaikiškesnių sąlygų. Klaipėda, kuri yra įsirašiusi į pasaulio sunkiosios atletikos žemėlapį, nusipelnė geresnių sąlygų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė dr. V. Čepas.

Jis akcentavo, kad sunkiaatlečiai per paskutiniuosius 10 metų Klaipėdai iškovojo net 36 medalius aukščiausio rango varžybose, pradedant nuo Europos čempionato aukso medalių iki olimpinio bronzos medalio.

„Kėliau klausimą, kodėl nėra statoma žadėta sporto salė prie Futbolo mokyklos. Juk jau yra parengtas ir techninis, ir investicinis projektas. Mano žiniomis, sunkiaatlečių sporto salė buvo įtraukta ir į strateginius planus.

Man, kaip psichologui, nėra aišku, kodėl dokumentai yra laikomi valdininkų stalčiuose ir nieko nedaroma. Negi tiek medalių Klaipėdai iškovoję sunkiaatlečiai nėra to verti?

Buvo klabėta ir apie dopingo skandalus. Esu girdėjęs kalbų, kad sporto salė nėra statoma dėl neva tai Bronislavo Vyšniausko, tačiau juk jis treneriu jau nebedirba, yra būrys jaunų ir perspektyvių trenerių ir jauna LSAF vaikinų komanda. Juk jie puikiai dirba, tęsia veiklą. Negalima taip lengvai nubraukti sunkiosios atletikos pasiekimų. Tikrai nesinorėtų, kad ši sporto šaka būtų numarinta“, – sakė LSAF prezidentas V. Čepas.

Jis pridūrė ir tai, kad iš įvairių regionų į Klaipėdą atvykę perspektyvūs sunkiaatlečiai ne tik siekia ir pasiekia sportinių aukštumų, bet ir įgyja mokslinius laipsnius.

„Per dešimt metų apie 40 sunkiaatlečių Klaipėdos universitete baigė bakalauro studijas, dalis jų įgijo ir magistro laipsnius. Puikiai veikia mini centro sukurta strategija, tereikia tai palaikyti ir sukurti geresnes sąlygas“, – sakė V. Čepas.

Ieškos lėšų per projektus

„Vakarų ekspresui“ telefonu susisiekus su ŠSMS viceministru L. Obcarsku, šis pasakė, kad po šio vizito įspūdis – dvejopas.

„Sporto salė, masažo kabinetai, reabilitacinė įranga, pirtis neužkliuvo. Viskas gana gerai, tačiau sportininkų gyvenamosios patalpos turėtų būti geresnės. Teko kalbėtis ir su Klaipėdos universiteto rektoriumi Artūru Razbadausku dėl galimybės sportininkus apgyvendinti bendrabučiuose. Spręsime šiuos klausimus ir bendromis jėgomis bandysime pagerinti sąlygas“, – kalbėjo L. Obcarskas.

Prakalbus apie naujos Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto salės statybas, viceministras atsakė: „Kiek žinau, sklypas yra, projektas yra. Paprašiau, kad man atsiųstų šiuos dokumentus, paanalizuosime ir bandysime dėliotis prioritetus. Mes važiuojame po visus Lietuvos regionus ir analizuojame to regiono stiprybes ir tradicijas. Tarkime, Klaipėda nuo seno garsėja dviračių sportu ir sunkiosios atkletikos pasiekimais. Ieškosime galimybių, kaip per įvairius projektus pagerinti sąlygas, ieškosime lėšų ir naujoms sporto bazėms“, – sakė L. Obcarskas.

Kalbėdamas apie vizitą Klaipėdos sunkiosios atletikos centre, viceministras dar pridūrė: „Kiek pastebėjau, dirba motyvuoti jauni treneriai, sportininkai taip pat ryžtingai nusiteikę. Dirba, stengiasi, ir tai man paliko gerą įspūdį.“

Klaipėdos sunkiaatlečiams – nugalėtojų taurė

Tarp merginų iki 17 metų lygių neturėjo klaipėdietė Kotryna Selezniova. Ant antrojo prizininkų pakylos laiptelio stovi kita mūsų miesto atstovė – Karina Malyševa.

Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame „Grand Prix“ sunkiosios atletikos turnyre, kuriame varžėsi įvairių Lietuvos miestų sunkiaatlečiai ir svečiai iš Latvijos ir Estijos, Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro auklėtiniai pelnė daugybę medalių ir komandinėje įskaitoje iškovojo nugalėtojų taurę.

Antrąją komandinę vietą iškovojo Degaičių sunkiaatlečiai, trečiąją – Telšių atstovai.

Pagal Sinklerio skaičiavimo lentelę klaipėdiečiai dominavo tarp vyriausių dalyvių – iki 17 metų: tarp vaikinų geriausiu tapo Neilas Gineikis (treneriai Vincas Šlevinskis ir Algimantas Trajanauskas), tarp merginų – Kotryna Selezniova (treneris Regimantas Norvilas).

Tarp mergaičių iki 15 metų lydere pripažinta Milena Norvilaitė (treneris R. Norvilas).

Tarp berniukų iki 13 metų lygių neturėjo marijampolietis Rasvydas Asijevičius, tarp penkiolikmečių – latvis Madis Urbans.

Dar keli mūsų sunkiaatlečiai pagal Sinklerio skaičiavimo lentelę prasibrovė ir į trejetukus. Tai – Karina Malyševa (iki 17 metų – 2 vieta, treneris Mantas Žvirblys), Oskaras Keraitis (iki 17 metų – 3 vieta, tr. V. Šlevinskis ir A. Trajanauskas) ir Austėja Šeiningaitė (iki 15 metų – 3 vieta, tr. V. Šlevinskis ir A. Trajanauskas).

„Džiugu, kad auga nauja perspektyvi Klaipėdos lyderių karta. Gerėjantys rezultatai ir iškovoti medaliai teikia papildomų vilčių ateičiai. Panašios repeticijos su pajėgiais Latvijos ir Estijos bendraamžiais – gera proga pajusti varžybų atmosferą ir savo lygį“, – sakė Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris klaipėdietis Vincas Šlevinskis.

 

Daugkartinis Lietuvos sunkiosios atletikos čempionas ir rekordininkas Liudas Čičirka: „Kiekvienam – savas Everestas“

Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info

Ankstesniais metais Šilutę ypač garsino daugkartinis Lietuvos sunkiosios atletikos čempionas ir rekordininkas, 1975 metų SSRS tautų spartakiados čempionas Bronius Mačernis. Vėliau jis tapo puikiu treneriu, išugdė aukšto lygio sunkiaatlečių. Šio trenerio grupėje treniravosi ir geriausias jo mokinys Liudas Čičirka, su kuriuo B. Mačernis siejo didelis viltis.

Garsusis Šilutės sunkiosios atletikos treneris B. Mačernis tragiškai žuvo 1993-iaisiais.

Bet jo svajonė išsipildė. B.Mačernio auklėtinis L. Čičirka tapo puikiu treneriu ir Šilutės sporto mokykloje sėkmingai tęsia savo mokytojo darbą.

Per sausio 13-osios įvykius L. Čičirka buvo pasirengęs ginti Lietuvos laisvę. Su 60 bendraminčių jis budėdavo Šilutėje, rūpinosi šilutiškių kelionėmis autobusais į Vilnių ginti Aukščiausiosios Tarybos.

„Mūsų tikslas buvo vienas – laisva Lietuva. Nebuvo jokios baimės, nors  ginklų ir neturėjome.  Buvome kupini idealizmo, kuris mus vienijo ir tuo gyvenome. Trisdešimt laisvės metų valstybei – nedaug, reikia gal šimto, poros šimtų metų“, – dabar sako L. Čičirka.

Prieš 26 metus, kovo 11-ąją, Šilutės r. savivaldybė pradėjo teikti garbingiausią krašto apdovanojimą – „Sidabrinės nendrės“ premiją.

Pirmajame laureatų trejete buvo ir tarptautinės klasės sporto meistras, sunkiosios atletikos treneris L. Čičirka, 1994 –aisiais tapęs pasaulio sunkiosios atletikos veteranų čempionu.

1971-aisiais tapote sunkiaatlečiu. Kur treneris Bronius Mačernis jus surado?

Sportuoti pradėjau savo kieme Pagėgiuose. Žaisdavau futbolą, krepšinį, tinklinį , o žiemą – ledo rutulį.

Skaityti toliauDaugkartinis Lietuvos sunkiosios atletikos čempionas ir rekordininkas Liudas Čičirka: „Kiekvienam – savas Everestas“

Olimpietis pas sunkiosios atletikos trenerį atėjo senelio pėdomis

Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info

Anykščių kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) sunkiosios atletikos trenerį Algirdą Ananką šiemet aplankė didelė sėkmė: jo auklėtinis Arnas Šidiškis dalyvaus Tokijo olimpinėse žaidynėse, kur varžysis svorio kategorijoje iki 109 kg.

Tai – ketvirtasis nepriklausomos Lietuvos sunkiaatletis, kuris jėgas bandys olimpinėse žaidynėse.

Pirmasis olimpietis buvo Povilas Vitonis, dalyvavęs 1928 m. Amsterdame, antrasis – Ramūnas Vyšniauskas, atstovavęs šaliai net ketveriose olimpinėse žaidynėse Atlantoje, Sidnėjuje, Atėnuose ir Pekine, o trečiasis – Londono bronzą iškovojęs Aurimas Didžbalis.

Kaip suradote šį talentingą sunkiaatletį ir kiek metų su juo ėjote išsvajoto tikslo link?, – paklausėme A. Anankos.

Arno Šidiškio senelis buvo puikus Lietuvos sunkiaatletis, tai, matyt, obuolys nuo obels toli nenukrito.

Tiesa, Arnas iš pradžių lankė plaukimą, vėliau, būdamas 15 metų, sugalvojo eiti senelio pėdomis.

Jis atėjo treniruotis pas mane, lydimas tėčio. Nuo to laiko su Arnu ir pradėjome bendrauti.

Išėjęs iš Anykščių KKSC, mano auklėtinis pradėjo treniruotis Klaipėdoje, tuo pačiu metu neužmiršdamas ir Anykščių.

Skaityti toliauOlimpietis pas sunkiosios atletikos trenerį atėjo senelio pėdomis