Sunkiaatlečių rinktinė varžėsi Gruzijoje: rezultatai, traumos ir karšti įspūdžiai

Po varžybų Lietuvos sunkiaatlečių rinktinė spėjo pasigrožėti Gruzijos gamta.

Lietuvos sunkiaatlečių rinktinė, kurią sudaro Klaipėdoje sportuojantys ir gyvenantys šios sporto šakos lyderiai, savaitę praleido Batumuje (Gruzija), kur mūsų šalies garbę gynė Europos suaugusiųjų sunkiosios atletikos čempionate. Šįkart traumų kamuojamai mūsų rinktinei medalių iškovoti nepavyko, tačiau tarp 39 valstybių lietuvaičiai komandinėje įskaitoje įsitaisė beveik per viduriuką – 22-oje pozicijoje.

Lietuviai aplenkė būrį galingų valstybių, tarp kurių – Graikiją, Austriją, Izraelį, Švediją, Norvegiją, Kroatiją ir dar per 10 valstybių.

Mūsiškių rezultatai

Geriausiai iš mūsų rinktinės narių sekėsi Arnui Šidiškiui. Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto klubo atstovas svorio iki 102 kg varžybose užėmė 11-ąją vietą. A. Šidiškis surinko 351 kg (rovimas – 165 kg/stūmimas – 186 kg).

Nugalėjo ukrainietis Dmytro Čumakas (391 kg – 175 kg/216 kg), antrąją vietą užėmė armėnas Samvelas Gasparianas (377 kg – 168 kg/209 kg), trečiąją – baltarusis Vadzimas Stralcouvas (376 kg – 170 kg/206 kg).

Geriausiai iš Lietuvos rinktinės narių sekėsi Arnui Šidiškiui. Jis svorio iki 102 kg varžybose surinko 351 kg (rovimas – 165 kg/stūmimas – 186 kg) ir galutinėje rikiuotėje liko 11-tas.

Svorio iki 89 kg varžybose klaipėdietis Irmantas Kačinskas B grupėje liko penktas, o galutinėje rikiuotėje užėmė 13-ąją vietą.

Jis dvikovėje surinko 323 kg (rovimas – 148 kg/stūmimas – 175 kg).

Nugalėjo armėnas Hakobas Mkrtčianas (371 kg – 164 kg/207 kg), antrąją vietą užėmė gruzinas Revazas Davitadzė (370 kg – 170 kg/200 kg), trečiąją – kitas armėnas Davitas Hovhannisianas (360 kg – 165 kg/195 kg).

Kiek kukliau pasirodė du mūsų atstovai – Tomas Li-Čin-Chai svorio kategorijoje iki 96 kg užėmė 20-ąją vietą (rovimas – 150 kg/stūmimas – 180 kg, dvikovės rezultatas – 330 kg), Sergejus Lichovojus svorio iki 109 kg varžybose liko 21-as (328 kg – 148 kg/180 kg).

Kamuoja alkūnės trauma

Į Batumį su Lietuvos rinktine vyko ir daugkartinis Europos vicečempionas Žygimantas Stanulis. Pastarąjį klaipėdietį kankina alkūnės trauma, tad jis galiausiai nusprendė varžybose štangų nekelti.

„Žygimantas šiose varžybose pasirodė dėl olimpinės kvalifikacijos. Pagal naujas taisykles, iki olimpiados reikia šešių kvalifikacinių startų. Žygimantas užsiregistravo varžyboms, per dalyvių pristatymą išėjo į sceną, tačiau dėl alkūnės traumos nusprendė štangos nekelti“, – situaciją „Vakarų ekspresui“ komentavo Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris Bronislavas Vyšniauskas.

Pats sportininkas teigė, jog jaučia didelius alkūnės skausmus.

„Negaliu kelti didelių svorių. Tiesiog skausmas veria alkūnę. Per treniruotę bandžiau dar kelti daugmaž didesnius svorius, tačiau supratau, kad startuoti šiose varžybose nepavyks. Negaliu rizikuoti, kitu atveju galiu susitraumuoti taip, kad niekada nebegalėsiu kelti svorių. Labai apmaudu, tačiau nieko negaliu pakeisti. Tai labai nemaloni trauma“, – akcentavo sportininkas.

Svorio iki 89 kg varžybose klaipėdietis Irmantas Kačinskas B grupėje liko penktas, o galutinėje rikiuotėje užėmė 13-ąją vietą.

Pamatęs savo svorio grupės rezultatus, Ž. Stanulis dar labiau nusiminė.

„Tokie rezultatai man yra įveikiami. Jei ne trauma, tikrai galėjau Lietuvai iškovoti Europos čempionato medalį. Prieš traumą keldavau tokius svorius, tad bronza ar sidabras būtų pasiekiamas ranka. Dėl aukso medalio būtų klaustukas, bet dėl kitos spalvos medalio būčiau tikrai kovojęs“, – pabrėžė Ž. Stanulis.

Treneris – ir medikas, ir psichologas

B. Vyšniauskas, kalbėdamas apie šį Europos čempionatą, sakė, jog varžybų organizatoriai Gruzijos atstovai pasistengė sunkiaatlečiams sudaryti geras sąlygas.

„Gyvenimo, treniruočių ir varžybų sąlygos, maitinimas – geras. Transportas visada laiku vežė į treniruotes, varžybas. Čempionatas suorganizuotas išties sklandžiai. Mus iš vėžių išmušė traumos – ne tik Žygimantas Stanulis skundžiasi alkūnės skausmais, bet neišsigydę po traumų startavo Sergejus Lichovojus ir Tomas Li-Čin-Chai. Tomą kamuoja peties ir kitos traumos, be to jis prieš varžybas buvo pasigavęs virusą, dešimt dienų vartojo antibiotikus, Segejus dėl peties traumos net keturis mėnesius negalėjo sportuoti. Pastaruoju metu mus užklupo traumų periodas“, – kalbėjo B. Vyšniauskas.

– Patys matėte, kad Gruzijoje ir kituose čempionatuose daugelis kitų šalių rinktinių atvyko su medikų, masažuotojų brigadomis, turi po kelis rinktinių trenerius. O ką mes? Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamentas su savo reformomis išdraskė Lietuvos olimpinį sporto centrą, panaikino medikų, masažuotojų etatus. Žadėjo, kad federacijoms tam skirs papildomai lėšų, bet taip neįvyko. Ne visos federacijos pajėgią išlaikyti medikus, masažuotojus ir kitą reikalingą personalą. Taigi, rinktinės treneris turi sportininkams atstoti ir mediką, ir masažuotoją, ir psichologą, ir trenerį, ir mamą bei tėtį. Viskas iš bėdnumo. Iš to ir atsiranda problemos – gydome vienas traumas, išlenda kitos. Taip ir tęsiasi užburtas ratas. Sportininkui skaudą vieną ranką, jis ją saugo, kelia svorius, traumuojasi kita ranka ar nugara. Tokių sporto šakų atstovams medikai ir masažuotojai yra labai reikalingi. Tikimės, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ištaisys tai ir gražins medikų bei masažuotojų etatus. Tikimės, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė Kornelija Tiesnesytė, kuruojanti sporto sritį, tai supranta kur kas geriau, nei buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius“, – akcentavo B. Vyšniauskas.

Dėl ADAMS nukentėjo 18 valstybių

Batumyje tarp įvairių šalių sunkiaatlečių daug kalbų sukosi apie pasenusią pasaulio anti-dopingo agentūros (WADA) informacinę sistemą ( ADAMS). Būtent dėl jos daugiau nei 40-čiai sunkiaatlečių iš 18 skirtingų šalių neleista dalyvauti Europos čempionate.

Dėl šios priežasties nukentėjo ir Lietuvos sunkiaatlečiai. Trys sportininkės – Lijana Jakaitė (iki 71 kg), Gintarė Bražaitė (iki 71 kg) ir Indrė Didžklapytė (per 87 kg) neišvyko į Europos čempionatą, o klaipėdietis Laurynas Antanaitis (iki 96 kg) išvyko į Gruziją, tačiau jam dalyvauti pirmenybėse nebuvo leista.

„Buvo sportininkų, kur pavėlavo užpildyti WADA anketas, tačiau dėl Lauryno Antanaičio viskas užpildyta laiku, bet kažkodėl nesuveikė programa. Dėl tos pačios priežasties buvo nepatenkintų daug kitų valstybių atstovų„, aiškino Lietuvos sunkiosios atletikos generalinis sekretorius Vytautas Stašinskas.

Mūsų merginos – L. Jakaitė ir I. Didžklapytė šiek tiek per vėlai apsisprendė dalyvauti Europos čempionate, o dėl G. Bražaitės keliomis dienomis pavėluota užpildyti anketą.

Europos sunkiosios atletikos federacijos generalinis sekretorius turkas Hasan Akkus Gruzijoje sunkiaatlečiams aiškino, kad būtina investuoti į naują sistemą, kad ateityje panašių problemų nebekiltų.

WADA tvirtino nesulaukę oficialių nusiskundimų dėl ADAMS, bet taip pat teigė žinanti bėdas su kuriomis susiduria atletai ir, kad yra dirbama ties „dideliu sistemos atnaujinimu“.

Nusiskundimų sulaukta ir iš danų, belgų, vokiečių dviratininkų, britų lengvaatlečių. Vienas Belgijos sportininkas pakomentavo, kad ADAMS sistema „technologiškai užstrigusi ties 1990 metais“.

Keturių Olimpinių žaidynių dalyvis, IWF švaraus sporto komisijos narys, Tom Goegebuer palaiko griežtą IWF poziciją, kad „taisyklės yra taisyklės“, bet priduria: „Gerai, kad mes išspiriame sukčius, bet yra negerai, kad mes praradome daug nekaltų atletų„.

Ateities planai

Lietuvos sunkiaatlečiai tikisi, kad rimčiausias šio sezono pasirodymas bus rugsėjo mėnesio pabaigoje Tailande vyksiančiame pasaulio čempionate.

„Tikimės, kad šiame čempionate dalyvaus ne tik vyrų rinktinė, bet ir minėtos mūsų merginos ir jos šiose pirmenybėse gerai pasirodys“, – sakė Lietuvos rinktinės treneris B. Vyšniauskas.

Kalbėdamas apie Lietuvos sunkiaatletį, galintį iškovoti olimpinį kelialapį į 2020 metų Tokijo olimpines žaidybes, B. Vyšniauskas sakė: „Šiemet turėtų būti aišku, kad rimčiausiai gali kovoti dėl olimpinio kelialapio. Tarp realiausių kandidatų – Arnas Šidiškis, Žygimantas Stanulis ir Irmantas Kačinskas, taip pat Laurynas Antanaitis. Sergejaus Lichovojaus ir Tomo Li-Čin-Chai galimybes pristabdė traumos. Tiesa, gali būti, kad Žygimantui Stanuliui bus reikalinga pakartotinė alkūnės operacija, bet mes Klaipėdos traumotologų pagalba bandysime kuo greičiau išsikapstyti iš šios situacijos“, – aiškino treneris.

Jau anksčiau rašėme, kad sunkiojoje atletikoje pasikeitė ne tik atrankos į olimpines žaidynes sistema, bet ir svorio kategorijos. Nebeliko populiariausių – iki 94, iki 105 ir per 105 kg kategorijų.

„Daugeliui mūsų sportininkų yra labai neparanku – reikia arba mesti po 5-9 kg svorio arba maždaug tiek kilogramų priauginti. Be to, panašaus svorio yra keli mūsų sunkiaatlečiai, tad dar tenka kovoti tarpusavyje“, – kalbėjo B. Vyšniauskas.

PROTOKOLAS

Irmantas Kačinskas (89 kg):

Tomas Li-čin-chai (96 kg):

Arnas Šidiškis (102 kg)

Sergej Lichovoj (109 kg)

Daugiau nei 40-čiai sunkiaatlečių neleista dalyvauti Europos čempionate.

Sunkumų kilnotojai jaučiasi aukomis dėl „pasenusios“ Pasaulio anti-dopingo agentūros (WADA) informacinės sistemos (atletų buvimo vietos kalendorius, ADAMS), kai daugiau nei 40-čiai jų neleista dalyvauti Europos čempionate.

Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) sako, kad skundai dėl techninių problemų, nėra priimtinas pasiteisinimas.

WADA atstovas tvirtino nesulaukęs oficialių nusiskundimų dėl ADAMS, bet taip pat teigė žinantis bėdas su kuriomis susiduria atletai ir, kad yra dirbama ties „dideliu sistemos atnaujinimu“.

Nusiskundimų sulaukta ir iš danų, belgų, vokiečių dviratininkų, britų lengvaatlečių. Vienas Belgijos sportininkas pakomentavo, kad ADAMS sistema „technologiškai užstrigusi 90-uosiuose“.

Keturių Olimpinių žaidynių dalyvis, IWF švaraus sporto komisijos narys, Tom Goegebuer palaiko griežtą IWF poziciją, kad „taisyklės yra taisyklės“, bet priduria:“Gerai, kad mes išspiriame sukčius, bet yra negerai, kad mes praradome daug nekaltų atletų“.

Dėl šios kontroversijos nukentėjo ir Lietuvos sunkiaatlečiai. Trys sportininkės neišvyko į Europos čempionatą.

Pilnas straipsnis anglų kalba: https://www.insidethegames.biz/articles/1077673/exclusive-more-than-40-weightlifters-banned-from-european-championships-amid-wada-data-controversy

Sunkiaatlečiai kelia sparnus į Gruziją

Lietuvos sunkiaatlečių rinktinė, kurią sudaro Klaipėdoje gyvenantys ir sportuojantys perspektyviausi šios sporto šakos atstovai, su treneriu Bronislavu Vyšniausku priešaky šeštadienį išvyksta į Europos suaugusųjų čempionatą. Šios pirmenybės vyks balandžio 6-13 dienomis Batumyje (Gruzija).

 

Lietuvai atstovaus šeši sunkiaatlečiai: Irmantas Kačinskas (iki 89 kg), Tomas Li-čin-chai (iki 96 kg), Laurynas Antanaitis (iki 96 kg), Žygimantas Stanulis (iki 102 kg), Arnas Šidiškis (iki 102 kg) ir Sergejus Lichovojus (iki 109 kg).

Buvo planuota, kad čempionate dalyvaus ir trys Lietuvos moterys – Lijana Jakaitė (iki 71 kg), Gintarė Bražaitė (iki 71 kg) ir Indrė Didžklapytė (per 87 kg), tačiau dėl pasikeitusių ADAMS (antidopingo administravimo ir valdymo sistema) taisyklių keletą dienų pavėluota užpildyti anketas ir joms dalyvauti nebeleista.

„Rugsėjo mėnesio pabaigoje Tailande vyks pasaulio čempionatas. Tikimės, kad čia jos dalyvaus ir gerai pasirodys“, – sakė Lietuvos rinktinės treneris B. Vyšniauskas.

Kalbėdamas apie vyrų pasirodymą Gruzijoje vyksiančiame Europos čempionate, B. Vyšniauskas sakė: „Geriausių rezultatų tikimės iš Žygimanto Stanulio ir Arno Šidiškio. Norėtume, kad jie abu patektų į geriausiųjų dešimtukus. Sergejus Lichovojus ir daugkartinis Europos čempionas Ž. Stanulis varžybose dalyvaus po traumų, tad nėra geriausios savo sportinės formos. Irmantas Kačinskas gali kovoti dėl 12-16 vietų, S. Lichovojus – dėl 8-16 vietų, Laurynas Antanaitis ir Tomas Li-čin-chai turėtų patekti į šešioliktukus. Jei tai pavyktų, būtų gana sėkmingi startai. Mes šiose varžybose labai didelių tikslų sau nekeliame, mums svarbu jose dalyvauti dėl olimpinės įskaitos.“

Ž. Stanulis anksčiau dalyvaudavo ir laurus Europos čempionatuose skynė svorio iki 94 kg varžybose, o Gruzijoje varžysis svorio iki 102 kg varžybose.

Startai:
Irmantas Kačinskas – balandžio 11 d. 09:15 val.
Tomas Li-čin-chai – balandžio 11 d. 11:15 val.
Žygimantas Stanulis- balandžio 11 d. 21:30 val.
Arnas Šidiškis – balandžio 11 d. 21:30 val.
Sergej Lichovoj – balandžio 12 d. 07:30 val.

ČEMPIONATO TRANSLIACIJA

STIPRĖJA. Klaipėdietis Arnas Šidiškis (iki 102 kg) pastaruoju metu demonstruoja puikią sportinę formą.

 

PAKEITĖ KATEGORIJĄ. Žygimantas Stanulis anksčiau dalyvaudavo ir laurus Europos čempionatuose skynė svorio iki 94 kg varžybose, o Gruzijoje kovos svorio iki 102 kg varžybose.

 

LSAF ir Aurimas Didžbalis pasiduoti neketina: „Absurdo teatras. Dabar jau turime įrodyti, kad tikrai valgėme užterštus papildus“

 

 

Atskriejus nemaloniai žiniai, kad Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (TSAF) sudaryta trijų asmenų komisija nusprendė Aurimą Didžbalį diskvalifikuoti maksimalia 8 metų bausme, Lietuvos sunkiosios atletikos federacija (LSAF) ir pats sportininkas neketina pasiduoti – ieškoma būdu kaip bylinėtis teismuose su užterštų papildų gamintojais. Šiuo klausimu tikimasi pagalbos ir iš Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (TSAF) .

„2018 metų liepos 16 d. gavome maisto papildų tyrimų rezultatus. Kiolno laboratorija patvirtino, kad dveji iš šešių patikrintų maisto papildų yra užteršti draudžiama medžiaga S-22. Mes bandėme susisiekti su šių papildų gamintoju, bet po vieno visiškai bevaisio pokalbio telefonu, jie mus pradėjo ignoruoti ir šalinti produktus iš savo internetinės svetainės, kuri po kurio laiko nustojo veikti apskritai“, – situaciją aiškino LSAF generalinis sekretorius Vytautas Stašinskas.

Pateikiame Jums chronologinę įvykių seką ir LSAF poziciją bei veiksmus:
2018 m. sausio 19 d. iš Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (TSAF) gautas raštas, kad Aurimo Didžbalio šlapimo mėginyje paimtame pasaulio čempionato metu, 2017 m. gruodžio 3 d., rasta draudžiama medžiaga „Selective Androgen Receptor Modulator S-22 (S1.2 Other Anabolic Agents)“.
Tai mums buvo didelis šokas ir 2018 m. sausio 22 d. TSAF pranešėme, kad Aurimas Didžbalis nori tirti B mėginį, Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) sertifikuotoje Europos laboratorijoje. Mūsų prašymas buvo svarstomas ir galutinis sprendimas priimtas, kad mėginys vis dėlto bus tiriamas Monrealio laboratorijoje, kur buvo tiriamas ir A mėginys.

Nesuvokdami kaip draudžiama medžiaga galėjo atsirasti sportininko organizme, mes pradėjome ieškoti priežasties. 2018 m. sausio 24 d. TSAF paprašėme pateikti „Laboratorijos dokumentų paketą“ susijusį su A mėginio tyrimu. Dėka specialistų ir gydytojų patarimų atsirado įtarimų dėl naudotų maisto papildų. Vasario 2 d. TSAF paprašėme ištirti Aurimo Didžbalio naudotus maisto papildus. TSAF atrašė, kad jie bus tiriami tik po B mėginio tyrimo. Kovo 19 d. paprašėme maisto papildus tirti Kanados Monrealio laboratorijoje, kaip ir B mėginį, bet čia nesulaukėme palaikymo ir kovo 30 d. TSAF mums pasiūlė juos tirti Vokietijos Kiolno laboratorijoje. 2018 m. balandžio 12 d. išsiuntėme Aurimo naudotus maisto papildus tyrimams.

Kovo 19 d. buvo tirtas B mėginys, kurio atidarymo ir tyrimo procesą stebėjo mūsų deleguotas atstovas, Vilniaus universiteto mokslininkas. Kovo 27 d. gavome B mėginio rezultatus, jie buvo identiški A mėginiui.

Liepos 16 d. gavome maisto papildų tyrimų rezultatus. Kiolno laboratorija patvirtino, kad dveji iš šešių patikrintų maisto papildų yra užteršti draudžiama medžiaga S-22.

Liepos 27 d. paprašėme būti išklausyti TSAF Anti-dopingo komisijos prieš baudžiant ar išteisinant Aurimą Didžbalį, rugsėjo 22 d. iš TSAF gavome pranešimą, kad susitikimas su TSAF Anti-dopingo komisija vyks spalio 18 d. Budapešte, TSAF būstinėje.

Spalio 18 d. TSAF Anti-dopingo komisijai buvo išdėstyta, kad draudžiama medžiaga Aurimo Didžbalio organizme atsirado tik dėl užterštų legalių maisto papildų, ką ir parodė Kiolno laboratorijos tyrimas. Draudžiama medžiaga buvo rasta ir nepradarytuose, su gamykliniu įpakavimų, indeliuose.

Lapkričio 11 d. iš TSAF gavome žinią, kad sprendimas dėl Aurimo Didžbalio bus priimtas iki gruodžio 15 d. Praėjus šiai datai Gruodžio 21 d. Federacijai kilo papildomų klausimų, kodėl Aurimo Didžbalio naudoti papildai nebuvo įrašyti „Medikamentų ir kraujo perpylimų deklaracijoje“. Lietuvos sunkiosios atletikos federacija jiems atsakė, kad šis maisto papildas dopingo tikrinimo metu nebuvo paminėtas deklaracijoje, nes reikalavimas yra surašyti tik tuos papildus ir medikamentus, kurie buvo naudojami 7-10 dienų bėgyje prieš mėginio ėmimą. Šiuo atveju jie nebebuvo vartojami daugiau kaip 20 dienų prieš dopingo testą. Šis jų klausimas mus suglumino. TSAF paprašė pateikti papildomų dokumentų įrodančių, kad atletas tikrai vartojo tirtuosius papildus. Čia mums ir buvo šokas. Nors atleto asmeniniame dienyne šie papildai buvo rašomi, bet tai nėra oficialus dokumentas. Jie šį ir kitus mūsų pateiktus įrodymus atmetė.
Viskas apsivertė aukštyn kojomis ir mums dabar reikia įrodyti, kad Aurimas Didžbalis vartojo užterštus papildus.

Štai kokią raštišką išvadą gavome iš Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (TSAF) sudarytos trijų asmenų komisijos: “Komisija mano, kad išskyrus atleto ir federacijos atstovų žodžių, nėra daugiau įrodymų, kurie rodytu, kad atletas iš tiesų vartojo užkrėstus papildus prieš dopingo mėginio paėmimą. Komisija abejuoja tuo faktu, kad atleto mėginyje, imtame 2017 m. gruodžio 3 d. , rasto Ostarino šaltinis yra užkrėsti papildai.” (angliškai: „The Panel deems that, except for the words of the Athlete and of the LWF’ representatives, there is no evidence in the file which would demonstrate that the Athlete was actually using the Contaminated Supplements, or one of them, in the period preceding the sample collection. The Panel is therefore not satisfied, on the balance of probability, that the source of Ostarine in the Athlete’s sample collected on 3 December 2017 is the Contaminated Supplements, or one of them).”

A. Didžbalio pasiteiravus, kokia nuomonė apie šį sprendimą, jis atsakė: “Yra baisiausia, kai esi kaltinamas tuo, ko nepadarei. Mano sąžinė yra rami, kadangi draudžiamų medžiagų nevartojau.”

Pasak A. Didžbalio trenerio Bronislavo Vyšniausko, “čia tas pats, kas įrodyti, jog esi ne kupranugaris. Kai į Lietuvą yra vežami vienas po kito medaliai ir per apdovanojimų ceremonijas yra giedamas Lietuvos himnas, visa Lietuva džiaugiasi. O kai iškyla problema, kuri tikrai turėtų būti išsprendžiama teigiamai, tuomet palaikymo nėra ir nežinome kur kreiptis.”

Išplėstinis LSAF Prezidiumo posėdis

Vasario 7 d. vyko išplėstinis Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos posėdis. Buvo aptarti 2018 m. pasaulio ir Europos čempionatų rezultatai, apdovanoti ir pagerbti nusipelnę Lietuvos sunkiąjai atletikai ir geriausi sportininkai.

Vyrų tarpe geriausias sunkiaatletis – 2018 m. Europos vicečempionas Žygimantas Stanulis.

Moterų tarpe – 2018 m. Lietuvos rekordininkė Lijana Jakaitė.

Juos apdovanojo Klaipėdos miesto Vicemerė Judita Simonavičiūtė ir LSAF Prezidentas Bronislavas Vyšniauskas.

Taip pat už aktyvią veiklą ir nuoširdų darbą apdovanoti: Jonas Nevecka, Modestas Šimkus, Dovydas Sužiedelis, Gintarė Bražaitė, Regimantas Norvilas, Mantas Žvirblys, Alvydas Kirkliauskas, Edvardas Šauklys, Algirdas Ananka, Danutė Kuncienė, Paulius Matulevičius, Kęstutis Kalunda, Laimonas Pivoras ir Vytautas Čepas.

Nuspręsta jaunučių iki 15 m. vietoje +76 kg svorio kategorijos įvesti naujas – 81 kg +81 kg svorio kategorijas.

Jaunių iki 17 m. kategorijos bus tokios pat kaip ir Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos.

Aptartos pradinių rekordų normos.

« 4 »