Daug kalbame apie skaidrumą versle, politikoje ir, be abejo, sporte. Tačiau neretai neskaidrias veiklas demaskuojantys, už jas baudžiantys ir iš nusidėjusiųjų reikalaujantys krištolinio skaidrumo, patys naudoja metodus, kuriuos pavadinti skaidriais neapsiverčia liežuvis.
Suprantama, kova už sportą be dopingo – šventas visų mūsų reikalas. Tačiau gyvenimas sudėtingas, pasitaiko, kad kelyje į sportines aukštumas pasitelkiami nesąžiningi būdai, dėl ko labiausiai save nuskriaudžia patys atletai.
Kartais atsitinka taip, kad kova su dopingu ar iš neužmirštamo ir neblėstančio komjaunuoliško entuziazmo, ar siekiant trūks plyš gausių darbo rezultatų, o gal iš širdį ir protą draskančios pagiežos lyg vendeta nušluoja viską – elementarią logiką, sportininkus, trenerius, pačią sporto šaką.
Anot lietuvių klasiko „…tik ant lauko pliko kelios kreivos, nuskurdę pušelytės liko…„.
Tokio, švelniai sakant, keisto skaidrinimo pavyzdys – jau keli metai besitęsianti istorija, į kurią įsivėlė Lietuvos sunkiosios atletikos federacija.
Per pastaruosius 30 metų penki sunkiaatlečiai vartojo dopingą ir dar du buvo nubausti už draudžiamo metodo panaudojimą („Ringerio“ tirpalo lašinimas ne tam pritaikytose patalpose didesniu kiekiu, nei leidžia antidopingo taisyklės).
Tikrino net 120 kartų
Čia dera priminti, kad per pastaruosius metus kaip nieką kitą sunkiaatlečius dėl dopingo vartojimo tikrino net 120 kartų, tarsi sakytų „…na, duokite bent vieną teigiamą atvejį.“
Buvo net taip, kad sportininkų kraujagyslės neatlaikydavo tokios intensyvios invazijos ir skubios medicininės pagalbos tekdavo kreiptis į medikus.
2017 m. liepos mėnesį Lietuvos antidopingo agentūra (toliau Agentūra) kreipėsi į Klaipėdos policijos komisariatą prašydama sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir slaptą sunkiosios atletikos federacijos prezidento Bronislovo Vyšniausko sekimą.
Vėliau Klaipėdos teismas tokį prašymą patenkino. Suprantama, Agentūra priežasčių tokiam žingsniui turėjo: buvusi Agentūros vadovė Kristina Jagminienė tvirtino, kad treneris Bronislovas Vyšniauskas renka proto negalią turinčius vaikus, juos gąsdina ir verčia vartoti dopingą, aplaidžiai žiūri į Agentūros organizuojamus mokymus.
Penki sunkiaatlečiai, tiesa, tik du iš jų Br. Vyšniausko treniruojami, buvo pakliuvę vartojant dopingą. Aišku, sutapimas, bet netrukus spaudoje vienas po kito pasipylė straipsniai (kartais net po du per dieną) apie tai, kaip sunkiaatlečiai trenerių skatinami vartoja dopingą.
Skyrėsi tik pavadinimai
Kai kurie didieji internetiniai portalai tam reikalui nušviesti skyrė net kelias dešimtis publikacijų. Tiesa, jų turinys buvo beveik identiškas, skyrėsi tik pavadinimai.
O vienas dienraštis – sunku ir patikėti – aprašinėdamas, kaip kažkur Rytų Lietuvoje pasieniečiai sulaikė didelę narkotikų kontrabandą ir jos organizatorius, nepasikuklino straipsnio „papuošti“ jau dešimt metų nebesportuojančio, bet anksčiau už draudžiamų preparatų vartojimą bausto garsaus sunkiaatlečio Ramūno Vyšniausko nuotrauka!
Toks informacinis uraganas įaudrino ne tik jautresnę visuomenės dalį, bet ir operatyvininkus. Slapta prisiklausę Lietuvos trenerių telefoninių pokalbių apie maisto papildų poveikį, jų kainas, sportininkų traumų gydymą, atsistatymą po didelių fizinių krūvių, prašymus iš svečių šalių atvežti nedraudžiamų, bet Lietuvoje dėl mažos rinkos neplatinamų maisto papildų, ir, beveik nieko nesupratę, ėmėsi kratų ir įtariamųjų sulaikymo. Nuoširdžiai padirbėję ir dar nuoširdžiau viską nufilmavę, aptiko įvairių preparatų, taip pat ir draudžiamų sportininkams vartoti. Jie kažkokiu paslaptingu būdu buvo atsidūrę vaistų lagaminėlyje ir federacijos būstinės stalčiuje. Tiek pats Bronislovas Vyšniauskas, tiek kiti treneriai kategoriškai neigė juos anksčiau matę ar laikę rankose.
Prasidėjo keisti dalykai
Vėliau, jau teismo metu, prasidėjo keisti dalykai. Tie draudžiami preparatai, kaip paslaptingai buvo atsiradę, taip paslaptingai ir dingo.
Nors trenerių advokatai reikalavo pateikti filmuotą kratų medžiagą teismui, dėl nesuprantamų priežasčių tai nebuvo padaryta.
Neišklausyti ir telefoninių pokalbių įrašai. Iš gausybės kaltinimo versijų teismą pasiekė tik keturios.
Sunkiausia jų – treneris Bronislovas Vyšniauskas ir kiti treneriai atlikinėja su sportininkais cheminius bandymus! Remtasi vieno ikiteisminio tyrimo pareigūno pasamprotavimais ta tema.
Tačiau jau teisminio proceso metu pats pareigūnas prisipažino apie tai turintis labai menką supratimą, o apie draudžiamų preparatų poveikį iš viso nieko neišmano.
Suprantama, ir kliedesiai apie proto negalią turinčių vaikų gąsdinimą ir girdymą dopingu teisėsaugos dėmesio iš viso nesulaukė.
Galiausiai iš didelio kaltinimų debesies liko tik vienas lašas.
Lagaminėlyje, rastame kratos metu, buvo aptikta 23 vienetai testosterono, gydytojo specialisto išrašyto paciento gydymui, ir kitų vaistų.
Nors daliai jų jau buvo pasibaigęs galiojimo laikas, teismas nusprendė, kad treneris GALIMAI platino draudžiamas medžiagas ir skyrė kaltinamajam 5 000 eurų baudą. Tiek prokuroras, tiek advokatai nuosprendį apskundė.
Nesnaudė ir Agentūra
2019 metais direktorė Rūta Banytė pasirašo įsakymą, kuriuo iš esmės keičia Antidopingo komisijos sudarymo tvarką. Iki tol komisijas dopingo vartojimo atvejams nagrinėti sudarydavo sporto šakų federacijos, dabar – pati Agentūra.
Apie permainas ilgai tylėta ir tik po pusmečio informuotos sporto šakų federacijos.
Kam buvo reikalingi tokie pokyčiai ir slaptumas, paaiškėjo po Klaipėdos apylinkės teismo verdikto (Br.Vyšniauskas nubaustas 5 000 eurų bauda).
Jau kitą dieną Agentūra paskelbė, kad Bronius Vyšniauskas pažeidė antidopingo taisykles ir dėl to pradeda tyrimą. Tačiau jis tempo neįgavo, nes tiek Agentūra, tiek jos sudaryta Antidopingo komisija jau buvo susikoncentravusi prie kitų dalykų.
Dar prieš pakeičiant Antidopingo komisijos sudarymo tvarką Sunkiosios atletikos federacija gavo pranešimą, kad pradedamas tyrimas dėl dviejų sportininkų – Žygimanto Stanulio ir Irmanto Kačinsko. Jie apkaltinti panaudoję draudžiamą metodą – skystį į veną.
Vieną kankino skrandžio opa, kitą – rotavirusinė infekcija. Reikėjo greitai atstatyti netektus elektrolitus ir skysčius, tad šeimos gydytoja abiem rekomendavo vykti į ligonę susilašinti „Ringerio“ tirpalą. Abu sunkiaatlečiai ruošėsi artėjančiam Europos čempionatui.
Buvo pats treniruočių įkarštis, sportininkai artėjo prie sportinės formos piko. Treneriui reikėjo apsispręsti: arba guldyti sportininkus kelioms dienoms į ligoninę ir sutrikdyti treniruočių ritmą, arba bandyti gauti Agentūros leidimą lašelines sulašinti ne ligoninės sąlygomis.
Dėl oficialaus leidimo Agentūrai buvo skambinta keliolika kartų, deja, telefono niekas nekėlė. Tada procedūra buvo atlikta sporto centro fizioterapijos kabinete.
Neatsižvelgdama nei į sportininkų prašymus ir argumentus, nei į tai, kad treneris prisipažino pažeidęs taisykles, Antidopingo komisija daug kartų tikrintus ir anksčiau niekada neprasižengusius sunkiaatlečius diskvalifikavo dvejiems metams, plius už atvejo nagrinėjimą iš federacijos pareikalavo susimokėti kuklius 2 000 eurų!
Tačiau ar padaryto nusižengimo dydis adekvatus gautai bausmei?
Štai JAV plaukikas, šešis kartus olimpinis čempionas Ryan Lochte (Rajan Lochte) per socialinius tinklus visam pasauliui demonstravęs, kaip namų sąlygomis lašina sau į veną kažkokį tirpalą,
Tarptautinės antidopingo agentūros buvo diskvalifikuotas tik 14 mėnesių. Na, bet žinant, kad lietuviai skaudžiausiai muša savus, labai stebėtis gal ir nederėtų.
Netrukus vėl nauja žinia. Gegužės mėnesį trejiems metams už tai, kad girdėjo, jog sportininkams buvo taikytas draudžiamas metodas, diskvalifikuojamas Sunkiosios atletikos federacijos generalinis sekretorius Vytautas Stašinskas.
Tas to ir neneigė, aiškino, kad apie tai išgirdęs tada, kai Agentūra jau buvo pradėjusi tyrimą, o iki tol nieko nei matė, nei girdėjo.
Jautiesi neteisingai nubaustas, kreipkis į arbitražą
Viskas veltui, – jei jautiesi neteisingai nubaustas, kreipkis į Sporto arbitražą Lozanoje, nes Agentūra yra visiškai nepriklausoma ir atsakinga tik Pasaulinei antidopingo organizacijai, kuriai už priimtus sprendimus ir atsiskaito. Daugiau niekam – Lietuvos teisė jai negalioja.
Viskas būtų lyg ir aišku. Jautiesi neteisingai nubaustas – ieškok teisybės Tarptautiniame sporto arbitraže. Bet kaip tai padaryti, kai vien už pareiškimo priėmimą reikia mokėti 1000 Šveicarijos frankų, vėliau prasideda sudėtingi skaičiavimai, avansai paskirtajam arbitrui, o ilgainiui suma išauga iki kelių dešimčių tūkstančių!
Vargu ar tokiais pinigais rizikuotų net labai prakutęs asmuo, juoba iš menkos algos gyvenęs, o dabar dar ir darbo netekęs sporto funkcionierius.
Tad kodėl nedaryti ko nori, kaip nori, kada nori, jei gerai žinai, jog niekas tavo nuosprendžių nekvestionuos?
10 metų diskvalifikacijos
Naujos žinios ilgai laukti nereikėjo. Nepraėjus mėnesiui, prieš pat Apeliacinio teismo posėdį dėl GALIMAI draudžiamų medžiagų platinimo, Agentūra 10 metų diskvalifikavo ir trenerį Br. Vyšniauską!
Šioje diskvalifikavimo epopėjoje nuostabą kelia tai, kad Agentūra, iš policijos gavusi tik pradėtos uždarame teismo procese nagrinėti bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą, laisvai ja disponuoja ir interpretuoja lyg tai būtų ne prielaidos, bet jau įrodyti faktai.
Suprantama, čia puikiai tinka policijos tyrėjo sugalvotas kaltinimas, kad Br. Vyšniauskas ir kiti treneriai atlieka cheminius eksperimentus su sportininkais.
Į advokato argumentus, kad teismas neradęs nė vieno įrodymo tokį absurdišką kaltinimą atmetė, kad teismo procesai uždari, kad teisminis nagrinėjimas tik prasidėjo, kad priimant sprendimus naudotis ikiteisminio tyrimo medžiaga yra absurdiška, atsakymas konkretus – ikiteisminio tyrimo medžiaga TURI BŪTI TEISINGA!
Suprantama, jei tokiu nuosprendžiu nepatenkintas – taupyk pinigus arba parduok butą, kitą turtą ir skųskis Tarptautiniam sporto arbitražui Šveicarijoje, nes logika, visuotinai pripažintos teisinės normos, kaip ir Lietuvos teisė, mums negalioja.
Bet ir tai dar ne viskas. Užmiršę, kad ką tik teigė, jog „ikiteisminio tyrimo medžiaga turi būti teisinga“, Agentūra kreipiasi į Sveikatos priežiūros veiklos akreditavimo tarnybą ir policija reikalaudama pradėti tyrimą gydytojai Lolitai Rapolienei dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų…melagingų parodymų.
Tyrėjai apklausę gydytoją ir susipažinę su visa turima medžiaga ir nieko bent kiek nusikalstamo nenustatę visus procesinius veiksmus nutraukė. Atrodo, viskas. Bet kur tau!
Agentūra medicinos mokslų daktarę ir kelių sportininkų šeimos gydytoją L. Rapolienę už draudžiamo metodo (skysčiai į veną) rekomendaciją… diskvalifikuoja penkeriems metams.
Iš tiesų, gydytoja skyrė gydymą ir tiek, tačiau Agentūra rėžė iš peties.
Viską vainikavo tuojau pat viename dienraštyje pasirodęs straipsnis, kur pats pavadinimas tiesiog rėkė: „Toliau draskoma sunkiosios atletikos melo irštva“.
Deja, su niekuo iš tos „irštvos“, taip pat ir su pačia gydytoja nepasivarginta net pakalbėti. Padaryta didžiulė žala gydytojos profesinei reputacijai, sukelta panika tarp pacientų, žmonės skambina, teiraujasi ar gydytojai atimta licencija, ar ji dar dirba, kur jiems dabar gydytis?
Kaip elgtis gydytojai?
Ką dabar reikės daryti gydytojai, jei, tarkime, ekstrinę medicininę pagalbą teks suteikti į automobilio avariją ar į kitą ekstremalią situaciją patekusiam sportininkui?
Kaip tokiu atveju elgtis – šventai laikytis Agentūros reikalavimų ar vis tik paklusti Hipokrato priesaikai?
Atrodo, jau visiems visko pakako, vieni turėjo pasisotinti savo nežabota galia, kiti – nuoširdžiai atgailauti. Deja ne! Agentūroje prisiminta, kad prieš pusmetį buvo pradėtas tyrimas dėl trenerio Broniaus Vyšniausko.
Į sunkiosios atletikos federaciją skrieja raštas, reikalaujantis, kad dėl šventos ramybės iš darbo išėjęs ir jau 10 metų diskvalifikacija nubaustas treneris atvyktų į Antidopingo komisiją, kur bus svarstomas dėl antidopingo taisyklių pažeidimo.
Už ką dabar baus jau tiek kartų baustą, vienas Dievas žino. Aišku tik, kad už svarstymą 1 000 eurų sumokėti teks.
Ar tikrai sunkioji atletika tokia „nusipelniusi“?
Visa šita istorija būtų aiški ir visų vienodai suprantama, jei sunkioji atletika būtų sporto šaka, kurios sportininkai dažniausiai pažeidžia antidopingo kodeksą. Anaiptol! Šia prasme yra kur kas labiau „nusipelniusių„.
Štai lengvaatlečiai per tą patį laiko tarpą įkliuvo net 11 kartų, jėgos trikovės atstovai – 11, kultūrizmo ir kūno rengybos – 9, krepšinio – 6…
Ir tai tada, kai sunkiaatlečiai, lyginant su kitų sporto šakų atstovais, dėl dopingo vartojimo tikrinami dešimt kartų dažniau.
Negali nestebinti ir Agentūros skrupulingumas. Reikalaudama iš trenerių ir sportininkų ko ne juvelyrinio tikslumo, pati toli gražu nesilaiko panašių kriterijų.
Keičiamos taisyklės
Taisyklės keičiamos siekiant konkrečių tikslų arba kada tai patogu Agentūrai apie tai neinformuojant federacijų.
Ignoruojami ir pažeidžiami teises į teisinga bylos nagrinėjimą terminai; apie patikrinimo dėl dopingo vartojimo rezultatus informuojama kaip patinka, neretai jau ir bausmės terminui einant į pabaigą.
Iš vis neskelbiama apie atliktas patikrinimo procedūras; diskvalifikaciniai sprendimai priimami remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri teismo pripažinta kaip niekinė.
Nuosprendžiuose teigiami nebūti dalykai (dopingo platinimas dideliais kiekiais, generalinis sekretorius, nors tai ikiteisminiuose dokumentuose niekur nefigūruoja, apkaltinamas buvimu šalia „statant“ lašelines); naudojamasi uždaro ir dar tebesitęsiančio teisminio proceso medžiaga; neatsakinėjama į Agentūrai nepatogius raštu pateiktus advokato klausimus…
Kodėl tokia nemalonė užgriuvo šią daugybę medalių ir apdovanojimų į Lietuvą iš aukščiausio rango varžybų vežusią sporto šaką, belieka tik spėlioti: gal grynai moterišką Agentūros kolektyvą pasąmoningai traukia grynai vyriška sunkiaatlečių draugija, gal dar kokios kitos priežastys, asmeninės nuoskaudos ar seni nesutarimai…?
Tačiau esmė ne čia. Pakliuvę į tokią peklą nei sportininkai, nei treneriai, nei pagalbinis personalas neturi jokių galimybių apsiginti. Žaidimas visada vyksta į vienus vartus ir rezultatai iš anksto žinomi. Vienintelis, tačiau mums ne pagal kišenę kelias yra Sporto arbitražas Šveicarijoje. Tačiau žinant mūsų finansines galimybes – tai kaip tolimos žvaigždės šviesa.
Galvažudžiams leidžiama, sportininkams – ne?
Situacija tikrai kurioziška, juk net galvažudžiai Lietuvoje turi galimybę apskųsti teismo nuosprendžius ir gintis.
Tuo tarpu sportininkas, padaręs kad ir nedidelę klaidą, tokios galimybės neturi! Tad natūraliai kyla klausimas – KUR LIETUVOS SPORTO ARBITRAŽAS?
Dabar situacija primena, prašau atleisti už nemalonų palyginimą, „stalinines troikas“, kada teisiamieji apriori žinojo, kad bus pripažinti kaltais, tik nežinojo, ar duos 25 metus, ar pastatys prie sienos.
Tiesa, tada, jei spėdavai, dar galėjai parašyti malonės prašymą draugui Stalinui. Kam rašyti dabar?
Ir pabaigai. Dabartinė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė deklaruoja, kad Agentūros tikslas yra „NE BAUSTI, O ŠVIESTI!“
Tikrai gražus ir prasmingas šūkis. Tačiau kūną nudvelkia toks keistas virpuliukas – jei visa tai, kas aprašyta aukščiau, yra švietimas, tai kas bus, kai pradės bausti?!
Tęsinys kitoje savaitėje
L.E.P. LSAF Prezidentas Dr. Vytautas Čepas