Pasaulio čempionate Aurimas Didžbalis sieks medalio

„Bus labai sunku, konkurencija didžiulė, bet tikimės, kad Aurimas Didžbalis pasaulio čempionate iškovos medalį“, – sakė sunkiaatlečio treneris Bronislovas Vyšniauskas.
Planetos sunkiosios atletikos pirmenybės vyks lapkričio 28- gruodžio 5 dienomis JAV mieste Anaheime. Šias varžybas tiesiogiai transliuos vaizdo transliacijų internetu platforma viaplay.lt ir „Viasat Sport Baltic“ kanalas.
Pasaulio čempionate, be 2016 metų olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojo A. Didžbalio (svorio kategorija iki 94 kg), dalyvaus dar trys Lietuvos sportininkai: Tomas Ličinchajus (iki 105 kg), Arnas Šidiškis ir Deividas Jucius (abu – per 105 kg).
„Svajojame apie medalį. Mūsų norai dideli. A. Didžbalis yra neblogos sportinės formos. Gal ne tokios geros kaip prieš Rio de Žaneiro olimpiadą, bet jis yra pasirengęs pakovoti dėl apdovanojimo. Aurimui reikės varžytis su itin pajėgiais Irano, Uzbekistano, Kataro, Egipto sunkiaatlečiais. Jei A. Didžbalis medalio nelaimėtų, bet patektų į šešetuką, irgi būtų neprastas rezultatas. Kitiems mūsų atletams dar trūksta patirties. Jiems keliame tikslą būti tarp dvidešimties geriausiųjų“, – teigė Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas B. Vyšniauskas.
Mūsų šalies delegacija į Anaheimą išskris ketvirtadienį. Lietuviai kovas pradės gruodžio 3-iąją. „Tą dieną mūsų sportininkų dėl didelio laiko skirtumo dar neturėtų neigiamai veikti aklimatizacija, kuri labai pasireiškia po penkių parų“, – pridūrė B. Vyšniauskas.
Konkurencija A. Didžbaliui galėjo būti didesnė, bet dėl dopingo vartojimo pasaulio čempionate negalės dalyvauti Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Armėnijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Baltarusijos, Turkijos ir Moldovos atletai.
Šį mėnesį vyko Lietuvos čempionatas, kuris buvo itin svarbus pasirengimo planetos pirmenybėms etapas.
Pajėgiausias šalies sunkiaatletis A. Didžbalis šįkart varžėsi ne iki 94, o iki 105 kg grupės varžybose ir visus konkurentus pranojo abiejose rungtyse ir dvikovėje. Aurimas išrovė 175 kg, išstūmė 210 kg sveriančias štangas bei dvikovėje surinkęs 385 kg neturėjo sau lygių.
Šis sportininkas yra ne tik 2016 metų olimpiados prizininkas, bet ir 2014-ųjų pasaulio pirmenybių bronzos medalio laimėtojas, 2015 metų Europos čempionas. 2011 ir 2017-aisiais jis žemyno pirmenybėse buvo trečias.

Aurimo startą tiesiogiai rodys Viasat Sport Baltic gruodžio 4 d. 01:30 val.

Bronislavas Vyšniauskas: „Siekti dar yra ko – norisi ir olimpinio aukso“

Bronislavas Vyšniauskas pirmasis Lietuvoje šešerius metus (1987-1993 m.) vedė Lietuvos rankų lenkimo varžybas, beveik dešimt metų (1989-1998 m.) – pasaulio galiūnų konkursus

„Aš visada siekiu maksimumo. Jei jau imuosi kokios veiklos, viską darau iš širdies, negailėdamas nei jėgų, nei savo laiko. To paties nuolat noriu ir iš savo auklėtinių. Esu įsitikinęs, kai ką nors darai nuoširdžiai – sėkmė vėliau ar anksčiau atsisuka į tavo pusę„, – sakė ne vieną Europos bei pasaulio laureatą ir net olimpinį prizininką išugdęs sunkiosios atletikos treneris Bronislavas Vyšniauskas.
Nenuostabu, kad šis, prieš kelias savaites 70-ąjį jubiliejų atšventęs klaipėdietis, „Vakarų ekspreso“ „Metų klaipėdiečio“ rinkimuose atsidūrė tarp trijų Garbės klaipėdiečio finalininkų.
Jo per gyvenimą nuveikti darbai patys byloja už save: nors pastaraisiais metais jaunimas B. Vyšniauską sieja su sunkiąja atletika, tačiau vyresnės kartos atstovai puikiai žino, kad tai – tikras sporto entuziastas, puikus įvairių sporto varžybų Lietuvoje pradininkas ir organizatorius, tiesiog sporto varikliukas, atvedęs į sporto kelią ir sveiką gyvenseną ištisas šeimas bei darbo kolektyvus.
Kaip jaučiatės, kad „Garbės klaipėdiečio“ nominacijoje atsidūrėte finalininkų trejetuke kartu su tokiomis garbingomis asmenybėmis – Bernardu Aleknavičiumi ir Vytautu Paukšte?
Išties malonu. Abu šiuos garbingus klaipėdiečius puikiai pažįstu ir lenkiu prieš juos galvą. Tai aukštos kultūros žmonės. Būti su jais viename sąraše – didelė garbė. Man jie visada buvo pavyzdžiai. Atvirai pasakius, manau, kad galbūt nesu vertas būti tarp tokių iškilių asmenybių, tačiau jei jau žmonės pastebi mano darbus ir balsavo už mane – tai itin malonu. Nuoširdžiai jiems ačiū.
Jūsų nuomone, kas už jus daugiausiai balsuoja? Galbūt sporto bendruomenė?
Manyčiau, kad kaip tik ne sporto bendruomenė, nes mūsų tautoje yra daug pykčio ir pavydo. Neretai pasitaiko, kad mano kolegos treneriai nelinkę džiaugtis kito trenerio ar kitos sporto šakos pasiekimais. Visada buvau neparankus kolega, nes tiek iš savęs, tiek iš kitų reikalauju maksimalių pastangų. Nemėgstu tinginių ir tų, kurie savo darbą atlieka tik dėl paukštuko. Kai matau, kiek mano treniruojamas jaunimas įdeda pastangų, išlieja prakaito, negaliu stovėti vietoje ir į viską žiūrėti pro pirštus. Visada kovojau už savo auklėtinius ir buvau tik už teisybę. Dar reikia daug padaryti, aš niekada nebūnu patenkintas jau atliktais darbais. Toks jau mano gyvenimas: visada laukia vis nauji iššūkiai. Tai mane ir stumia į priekį.
Per savo gyvenimą esate sulaukęs daugybės įvairių Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) apdovanojimų už sporto pergales ir trenerio veiklą. 2007 metais Jums buvo įteikta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) „Olimpinė žvaigždė„, 2010 metais net aukštas tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) apdovanojimas „Sportas – jaunų žmonių įkvėpimo šaltinis“, prieš kelias dienas už nuopelnus „Olimpizmui“ trofėjų jums įteikė ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ar kada bandėte skaičiuoti kiek iš viso turite įvairių apdovanojimų, taurių, medalių?
Būtų labai sudėtinga suskaičiuoti – trofėjais apkrautos visos lentynos ir spintos. Džiugu, kad ne kartą man ranką spaudė ir apdovanojimus teikė trys Lietuvos prezidentai – Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė.
Kai atsigręžti atgal, supranti, kad per 70 metų nuveikta išties daug. Tačiau aš specialiai pripažinimo nesiekiau, o tiesiog dirbau savo darbą. Džiaugiuosi, kad man teko garbė dalyvauti net penkiose olimpiadose, daugybėje pasaulio ir Europos čempionatų ir visur iškovoti medalių. Neapsakomas jausmas, kai tavo auklėtinis iškovoja olimpinį medalį. Tai kiekvieno trenerio svajonė. Kai pradėjau dirbti su sunkiąja atletika, kartu su sūnumi Ramūnu Vyšniausku mokėmės, eksperimentavome, klydome. Buvo visko, tačiau vis žengėme į priekį. Ramūnas buvo labai arti olimpinio medalio – Atėnų olimpinėse žaidynėse liko penktas. Džiugu, kad jo pėdomis pasekė ir Rio de Žaneiro olimpinį bronzos medalį iškovojo kitas mano auklėtinis Aurimas Didžbalis. Siekti dar yra ko – norisi ir olimpinio aukso.
Pasakysiu atvirai: niekada neskaičiavau laiko, atiduoto darbui. Jei jau imuosi kokios veiklos – atiduodu visas savo jėgas, visą savo širdį. Toks jau esu. Daugelis stebisi ir nuolat manęs klausia: „Vyšniauskai, o kada tu miegi?“ Vaikai ir žmona nuolat pyksta ir sako: „Sustok, nelėk kaip akis išdegęs, darbai palauks, pagailėk ir savęs, juk tau jau nebe 20 metų. Tačiau toks jau mano būdas – ramiai būti negaliu.

Balsuoti galite paspaudę ČIA.

Prieš pasaulio čempionatą – mokslininkų vizitas

Mokslininkų akiratyje – olimpinis prizininkas Aurimas Didžbalis

Likus šiek tiek daugiau nei savaitei iki pasaulio sunkiosios atletikos suaugusiųjų čempionato, kuris vyks Anaheime (JAV), Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės nariai sulaukė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Sporto mokslo instituto mokslinės grupės vizito.

Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto salėje lankėsi LEU prof. habil. dr. Kazys Milašius ir jo suburta mokslinė grupė.

Rašo mokslinius straipsnius

„Su sunkiaatlečiais draugaujame jau daugiau nei dešimtmetį. Kasmet prieš svarbiausius sezono startus, dažniausiai rudenį prieš pasaulio čempionatą ir pavasarį prieš Europos čempionatą, atliekame tyrimus. Jų duomenys dar leidžia treneriams šiek tiek koreguoti sportininkų rengimo procesą, atkreipti dėmesį į silpnąsias vietas“, – aiškino K. Milašius.

Klaipėdoje lankėsi Lietuvos edukologijos universiteto prof. habil. dr. Kazys Milašius (dešinėje) ir jo suburta mokslinė grupė.

Tyrimo metu buvo analizuojami sportininkų fizinio išsivystymo rodikliai, raumenų ir riebalų masė, jų santykis, plaštakos jėga, gyvybinis plaučių tūris, momentinis raumenų galingumas, stebima, kaip sportininkai atsigauna po fizinio krūvio. Taip pat buvo atliekami širdies ir kraujagyslių, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų funkcinio pajėgumo tyrimai bei kraujo biocheminiai tyrimai.

„Tai naudinga ne tik sportininkams, bet ir mums – mokslininkams. Mes kartu su Bronislavu Vyšniausku šia tema esame paskelbę mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Turime ir Ramūno Vyšniausko, ir Aurimo Didžbalio tyrimo duomenis“, – pabrėžė mokslininkas.

Mokslininkai analizavo sportininkų fizinio išsivystymo rodiklius, raumenų ir riebalų masę, jų santykį, plaštakos jėgą, gyvybinį plaučių tūrį, momentinį raumenų galingumą, buvo stebima, kaip sportininkai atsigauna po fizinio krūvio.

Klaipėdoje – generalinė repeticija

Jau lapkričio 30 dieną keturi Klaipėdos sunkiaatlečiai kartu su treneriu B. Vyšniausku vyks į Anaheime vyksiančias planetos pirmenybes.

Jose dayvaus ne tik visų laikų tituluočiausias (absoliutus Europos čempionas, planetos ir olimpinių žaidynių prizininkas) Lietuvos sunkiaatletis Aurimas Didžbalis (iki 94 kg), bet ir dar trys perspektyvūs Lietuvos rinktinės nariai – Tomas Ličinchai (iki 105 kg), Arnas Šidiškis ir Deividas Jucius (per 105 kg).

Visi jie prieš daugiau nei savaitę puikiai pasirodė Klaipėdoje vykusiame Lietuvos suaugusiųjų sunkiosios atletikos atskirų veiksmų čempionate.

A. Didžbalis išrovė 175 kg, išstūmė 210 kg sveriančias štangas bei dvikovėje surinkęs 385 kg neturėjo lygių. Tiesa, jis šįkart varžėsi svorio iki 105 kg grupėje, o planetos čempionate jau rungtyniaus sau įprastoje, svorio iki 94 kg grupėje.

T. Ličinchai (Klaipėda-Šilutė, treneriai B. ir Ramūnas Vyšniauskai) svorio iki 105 kg varžybose liko A. Didžbalio užnugaryje – antras. Jis išrovė 155 kg, išstūmė 185 kg ir dvikovėje surinko 340 kg.

Svorio per 105 kg varžybose pagal dvikovės rezultatą geriausias buvo A. Šidiškis (Anykščiai-Klaipėda, Algirdas Ananka B. Vyšniauskas), surinkęs 342 kg (išrovė 150 kg ir išstūmė 192 kg). Antras liko D. Jucius (Klaipėda-Telšiai, B. Vyšniauskas ir Modestas Šimkus), dvikovėje surinkęs 337 kg (išrovė 151 kg, išstūmė 186 kg).

Tačiau R. Bakūnas pasipuošė aukso medaliu rovimo rungtyje (160 kg). Antras šioje rungtyje liko jaunasis sunkiaatletis D. Jucius, išrovęs 151 kg, trečias rovimo rungtyje liko A. Šidiškis, nusileidęs vos 1 kg.

Lietuvos čempionate varžėsi būrys talentingų sunkiaatlečių iš Telšių, Anykščių, Marijampolės, Vilniaus ir kitų šalies miestų ir miestelių.

Lietuvos sunkiosios atletikos atskirų veiksmų čempionate – Aurimo Didžbalio triumfas

Penktadienį nuo ryto iki vakaro Klaipėdos centrinio stadiono sporto salėje vyko Lietuvos suaugusiųjų sunkiosios atletikos atskirų veiksmų čempionatas, kuriame varžėsi geriausi mūsų šalies sunkiaatlečiai.

Lyderio vardą apgynė ir eilinį kartą Lietuvos čempionu tapo Aurimas Didžbalis. Šis Bronislavo Vyšniausko auklėtinis šįkart varžėsi ne iki 94, o iki 105 kg grupės varžybose ir visus konkurentus pranojo abejose rungtyse ir dvikovėje.

Aurimas išrovė 175 kg, išstūmė 210 kg sveriančias štangas bei dvikovėje surinkęs 385 kg neturėjo lygių.

Šiam mūsų šalies sunkiosios atletikos lyderiui, Europos absoliučiam čempionui, pasaulio čempionato ir olimpinių žaidynių prizininkui tai buvo generalinė repeticija prieš gruodžio mėnesio pradžioje Amerikoje, Anaheime, vyksiantį pasaulio sunkiosios atletikos čempionatą.

Šiose varžybose Klaipėdos sunkiaatletis jau ketina dalyvauti sau įprastoje – svorio iki 94 kg grupėje.

Klaipėdoje Lietuvos čempionate dalyvavo dar trys atletai, besiruošiantys planetos pirmenybėms. Tai Tomas Ličinchai (iki 105 kg), Arnas Šidiškis ir Deividas Jucius (per 105 kg).

T. Ličinchai (Klaipėda-Šilutė, treneriai B. ir R. Vyšniauskai) svorio iki 105 kg varžybose liko A. Didžbalio užnugaryje – antras. Jis išrovė 175 kg, išstūmė 185 kg ir dvikovėje surinko 340 kg. Trečiąją vietą šioje svorio grupėje užėmė Sergejus Lichavojus (Klaipėda, tr. B. ir R. Vyšniauskai), dvikovėje surinkęs 323 kg (išrovė 145 kg ir išstūmė 178 kg).

Svorio per 105 kg varžybose pagal dvikovės rezultatą geriausias buvo A. Šidiškis (Anykščiai-Klaipėda, A. Ananka B. Vyšniauskas), surinkęs 342 kg (išrovė 150 kg ir išstūmė 192 kg). Antras liko D. Jucius (Klaipėda-Telšiai, B. Vyšniauskas ir M. Šimkus), dvikovėje surinkęs 337 kg (išrovė 151 kg, išstūmė 186 kg).

Trečiąją vietą užėmė nuo Deivido dvikovėje vos kilogramu (336 kg) atsilikęs marijampolietis Radvilas Bakūnas (išrovė 160 kg, išstūmė 176 kg, treneris A. Kirkliauskas).

Tačiau R. Bakūnas pasipuošė aukso medaliu rovimo rungtyje (160 kg). Antras šioje rungtyje liko jaunasis sunkiaatletis D. Jucius, išrovęs 151 kg, trečias rovimo rungtyje liko A. Šidiškis, nusileidęs vos 1 kg.

Lietuvos čempionate varžėsi būrys talentingų sunkiaatlečių iš Telšių, Anykščių, Marijampolės, Vilniaus ir kitų šalies miestų ir miestelių.

Moterų grupės prizininkės:

I vieta – Lijana Jakaitė (Gargždai, treneris E. Šauklys, išrovė 81 kg, išstūmė 97 kg, dvikovės rezultatas – 178 kg. Pagal Sinklerio skaičiavimo lentelę surinko 231 tšk.;

II vieta – Gabrielė Tamašiūnienė (Vilnius, treneris V. Glovackas, 51 kg; 68 kg; 119 kg; 181 tšk.);

III vieta – Eligija Remėzaitė (Klaipėda, tr. R. Pangonis V. Šlevinskis, 54 kg; 64 kg; 118 kg, 166 tšk.);

« 6 »

Bronislavui Vyšniauskui – 70 metų!

Bronislavas Vyšniauskas per savo gyvenimą yra sulaukęs per tuziną įvairių Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) apdovanojimų, jam buvo įteikta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) „Olimpinė žvaigždė“ ir net vienas aukščiausių tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) apdovanojimų. Šiam nusipelniusiam treneriui ne kartą rankas spaudė ir apdovanojimus teikė trys Lietuvos prezidentai – Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė.

Klaipėdos sporto bendruomenėje neeilinė šventė – šiandien gražų 70-ies metų jubiliejų mini nusipelnęs Lietuvos sunkiosios atletikos olimpinės rinktinės treneris, šios sporto šakos tėvu vadinamas Bronislavas Vyšniauskas.
Tai išties spalvinga ir įvairialypė asmenybė, apdovanota išskirtiniais talentais ir neeiliniu darbštumu. Visa tai atspindi ir per 70-metį nuveiktų darbų gausa. Norint viską aprašyti, neužtektų ne tik visų „Vakarų ekspreso“ laikraščio puslapių, bet ir kelių tomų knygos.
Tačiau bandysime apžvelgti bent jau įsimintiniausius ir labiausiai į sporto istorijos puslapius įsirėžusius B. Vyšniausko žygdarbius.

Sporto variklis

Pastaraisiais metais jaunimas B. Vyšniauską sieja su sunkiąja atletika, tačiau vyresnės kartos atstovai puikiai žino, kad tai – tikras sporto entuziastas, puikus įvairių sporto varžybų Lietuvoje pradininkas ir organizatorius, tiesiog sporto varikliukas, atvedęs į sporto kelią ir sveiką gyvenseną ištisas šeimas bei darbo kolektyvus.

B. Vyšniauskas organizuodavo bėgimus iš Vilniaus į Klaipėdą, keliskart lėktuvu skraidino ir autobusu vežė klaipėdiečius į Maskvoje vykusias pasaulio maratono varžybas. Pirmasis Lietuvoje šešerius metus (1987-1993 m.) vedė Lietuvos rankų lenkimo varžybas, beveik dešimt metų (1989-1998 m.) – pasaulio galiūnų konkursus.

Prieš Naujuosius metus su mase bendraminčių nuo Vakarų laivų remonto bendrovės bėgdavo iki buvusio „Dinamo“ baseino, ne vienerius metus rengdavo masines slidinėjimo varžybas, įvairias šeimų sporto šventes.

Be to, B. Vyšniauskas kartu su šeima – sūnumis Ramūnu ir Tautvaldu bei žmona Dalia – prieš daugybę metų įrengė bėgimo trasą, kuri driekiasi nuo Klaipėdos vasaros estrados link Girulių.

Skaityti toliauBronislavui Vyšniauskui – 70 metų!