Arnas Šidiškis – vicečempionas

Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto klubo atstovas Arnas Šidiškis tapo atvirojo Anglijos sunkiosios atletikos čempionato svorio iki 109 kg vicečempionu ir iškovojo svarbių taškų dėl patekimo į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes. Bronislavo Vyšniausko auklėtinis rovimo veiksmu iškėlė 160 kg, stūmimo veiksmu iškėlė 190 kg štangą ir 350 kg dvikovės rezultatas mūsų sunkiaatlečiui garantavo antrąją vietą.

A. Šidiškis pastaruoju metu demonstruoja vis gerėjančią sportinę formą – praėjusių metų pabaigoje Turkmėnistane vykusiame pasaulio čempionate iškovojo dešimtąją vietą.

Anglijoje vykusime turnyre buvo kovojama dėl taškų į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes, tad rezultatas sunkiosios atletikos bendruomenę džiugina dvigubai.

„Mums svarbus kiekvienas kvalifikacinis atrankos turnyras. Stengiamės rinkti taškus ir kovoti dėl kelialapių į olimpines žaidynes. Mums, mažos valstybės atstovams, sunku konkuruoti su didžiųjų valstybių nariais, tačiau stengiamės kiek pajėgiame“, – akcentavo Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris Bronislavas Vyšniauskas.

Anglijoje vykusiame turnyre arti medalio buvo ir Klaipėdos universiteto studentė, Anykščių sporto klubo atstovė Gintarė Bražaitė (iki 71 kg, treneris Algirdas Ananka). Ji išrovė 86 kg, išstūmė 106 kg ir galutinėje rikiuotėje liko ketvirta (dvikovės rezultatas – 192 kg).

Dar atvirajame Anglijos čempionate dalyvavo Klaipėdos sporto klubo atstovai – triskart Europos vicečempionas Žygimantas Stanulis (iki 96 kg) ir Indrė Didžklapytė (per 87 kg).

Ž. Stanulis rovimo rungtyje iškėlęs 155 kg liko trečias, tačiau patyrė peties traumą ir stūmimo rungtyje nebedalyvavo.

Panaši situacija susiklostė ir I. Didžklapytei. Ji išrovė 90 kg, pajuto peties skausmus ir stūmimo rungtyje nebeįveikė pradinio svorio – 105 kg.

Ž. Stanulio svorio grupėje buvo tituluotų sunkiaatlečių, tarp kurių net dukart olimpinis čempionas iš Kazachstano Ilja Iljinas.

Lietuvos sunkiaatlečių rinktinė, kurios pagrindą sudaro Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto klubo atstovai, šią vasarą planuoja dalyvauti dar viename kvalifikaciniame atrankos į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes atrankos turnyre. Šis turnyras vyks rugpjūčio mėnesį Vokietijoje, Meiseno mieste.

Vienos svarbiausių šių metų sunkiaatlečių varžybų vyks rugsėjo mėnesį Tailande, Patajoje, vyksiantis pasaulio suaugusiųjų sunkiosios atletikos čempionatas.

Europos čempionatų datos ir vietos

Europos sunkiosios atletikos federacija paskelbė 2019 m.  ir 2020 m. Europos čempionatų preliminarias datas ir vietas.

Europos jaunimo iki 20 ir 23 m. čempionatai vyks 2019 m. spalio 19-27 d. Bukarešte, Rumunijoje.

Europos jaunių iki 15 ir 17 m. čempionatai vyks 2019 m. gruodžio 04-12 d. Elate, Izraelyje.

2020 m. Europos sunkiosios atletikos čempionatas vyks balandžio 04-12 d. Maskvoje, Rusijoje.

Daugiau nei 40-čiai sunkiaatlečių neleista dalyvauti Europos čempionate.

Sunkumų kilnotojai jaučiasi aukomis dėl “pasenusios” Pasaulio anti-dopingo agentūros (WADA) informacinės sistemos (atletų buvimo vietos kalendorius, ADAMS), kai daugiau nei 40-čiai jų neleista dalyvauti Europos čempionate.

Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) sako, kad skundai dėl techninių problemų, nėra priimtinas pasiteisinimas.

WADA atstovas tvirtino nesulaukęs oficialių nusiskundimų dėl ADAMS, bet taip pat teigė žinantis bėdas su kuriomis susiduria atletai ir, kad yra dirbama ties “dideliu sistemos atnaujinimu”.

Nusiskundimų sulaukta ir iš danų, belgų, vokiečių dviratininkų, britų lengvaatlečių. Vienas Belgijos sportininkas pakomentavo, kad ADAMS sistema “technologiškai užstrigusi 90-uosiuose”.

Keturių Olimpinių žaidynių dalyvis, IWF švaraus sporto komisijos narys, Tom Goegebuer palaiko griežtą IWF poziciją, kad “taisyklės yra taisyklės”, bet priduria:”Gerai, kad mes išspiriame sukčius, bet yra negerai, kad mes praradome daug nekaltų atletų”.

Dėl šios kontroversijos nukentėjo ir Lietuvos sunkiaatlečiai. Trys sportininkės neišvyko į Europos čempionatą.

Pilnas straipsnis anglų kalba: https://www.insidethegames.biz/articles/1077673/exclusive-more-than-40-weightlifters-banned-from-european-championships-amid-wada-data-controversy

Sunkiaatlečiai kelia sparnus į Gruziją

Lietuvos sunkiaatlečių rinktinė, kurią sudaro Klaipėdoje gyvenantys ir sportuojantys perspektyviausi šios sporto šakos atstovai, su treneriu Bronislavu Vyšniausku priešaky šeštadienį išvyksta į Europos suaugusųjų čempionatą. Šios pirmenybės vyks balandžio 6-13 dienomis Batumyje (Gruzija).

 

Lietuvai atstovaus šeši sunkiaatlečiai: Irmantas Kačinskas (iki 89 kg), Tomas Li-čin-chai (iki 96 kg), Laurynas Antanaitis (iki 96 kg), Žygimantas Stanulis (iki 102 kg), Arnas Šidiškis (iki 102 kg) ir Sergejus Lichovojus (iki 109 kg).

Buvo planuota, kad čempionate dalyvaus ir trys Lietuvos moterys – Lijana Jakaitė (iki 71 kg), Gintarė Bražaitė (iki 71 kg) ir Indrė Didžklapytė (per 87 kg), tačiau dėl pasikeitusių ADAMS (antidopingo administravimo ir valdymo sistema) taisyklių keletą dienų pavėluota užpildyti anketas ir joms dalyvauti nebeleista.

„Rugsėjo mėnesio pabaigoje Tailande vyks pasaulio čempionatas. Tikimės, kad čia jos dalyvaus ir gerai pasirodys“, – sakė Lietuvos rinktinės treneris B. Vyšniauskas.

Kalbėdamas apie vyrų pasirodymą Gruzijoje vyksiančiame Europos čempionate, B. Vyšniauskas sakė: „Geriausių rezultatų tikimės iš Žygimanto Stanulio ir Arno Šidiškio. Norėtume, kad jie abu patektų į geriausiųjų dešimtukus. Sergejus Lichovojus ir daugkartinis Europos čempionas Ž. Stanulis varžybose dalyvaus po traumų, tad nėra geriausios savo sportinės formos. Irmantas Kačinskas gali kovoti dėl 12-16 vietų, S. Lichovojus – dėl 8-16 vietų, Laurynas Antanaitis ir Tomas Li-čin-chai turėtų patekti į šešioliktukus. Jei tai pavyktų, būtų gana sėkmingi startai. Mes šiose varžybose labai didelių tikslų sau nekeliame, mums svarbu jose dalyvauti dėl olimpinės įskaitos.“

Ž. Stanulis anksčiau dalyvaudavo ir laurus Europos čempionatuose skynė svorio iki 94 kg varžybose, o Gruzijoje varžysis svorio iki 102 kg varžybose.

Startai:
Irmantas Kačinskas – balandžio 11 d. 09:15 val.
Tomas Li-čin-chai – balandžio 11 d. 11:15 val.
Žygimantas Stanulis- balandžio 11 d. 21:30 val.
Arnas Šidiškis – balandžio 11 d. 21:30 val.
Sergej Lichovoj – balandžio 12 d. 07:30 val.

ČEMPIONATO TRANSLIACIJA

STIPRĖJA. Klaipėdietis Arnas Šidiškis (iki 102 kg) pastaruoju metu demonstruoja puikią sportinę formą.

 

PAKEITĖ KATEGORIJĄ. Žygimantas Stanulis anksčiau dalyvaudavo ir laurus Europos čempionatuose skynė svorio iki 94 kg varžybose, o Gruzijoje kovos svorio iki 102 kg varžybose.

 

LSAF ir Aurimas Didžbalis pasiduoti neketina: „Absurdo teatras. Dabar jau turime įrodyti, kad tikrai valgėme užterštus papildus“

 

 

Atskriejus nemaloniai žiniai, kad Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (TSAF) sudaryta trijų asmenų komisija nusprendė Aurimą Didžbalį diskvalifikuoti maksimalia 8 metų bausme, Lietuvos sunkiosios atletikos federacija (LSAF) ir pats sportininkas neketina pasiduoti – ieškoma būdu kaip bylinėtis teismuose su užterštų papildų gamintojais. Šiuo klausimu tikimasi pagalbos ir iš Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (TSAF) .

„2018 metų liepos 16 d. gavome maisto papildų tyrimų rezultatus. Kiolno laboratorija patvirtino, kad dveji iš šešių patikrintų maisto papildų yra užteršti draudžiama medžiaga S-22. Mes bandėme susisiekti su šių papildų gamintoju, bet po vieno visiškai bevaisio pokalbio telefonu, jie mus pradėjo ignoruoti ir šalinti produktus iš savo internetinės svetainės, kuri po kurio laiko nustojo veikti apskritai“, – situaciją aiškino LSAF generalinis sekretorius Vytautas Stašinskas.

Pateikiame Jums chronologinę įvykių seką ir LSAF poziciją bei veiksmus:
2018 m. sausio 19 d. iš Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (TSAF) gautas raštas, kad Aurimo Didžbalio šlapimo mėginyje paimtame pasaulio čempionato metu, 2017 m. gruodžio 3 d., rasta draudžiama medžiaga „Selective Androgen Receptor Modulator S-22 (S1.2 Other Anabolic Agents)“.
Tai mums buvo didelis šokas ir 2018 m. sausio 22 d. TSAF pranešėme, kad Aurimas Didžbalis nori tirti B mėginį, Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) sertifikuotoje Europos laboratorijoje. Mūsų prašymas buvo svarstomas ir galutinis sprendimas priimtas, kad mėginys vis dėlto bus tiriamas Monrealio laboratorijoje, kur buvo tiriamas ir A mėginys.

Nesuvokdami kaip draudžiama medžiaga galėjo atsirasti sportininko organizme, mes pradėjome ieškoti priežasties. 2018 m. sausio 24 d. TSAF paprašėme pateikti „Laboratorijos dokumentų paketą“ susijusį su A mėginio tyrimu. Dėka specialistų ir gydytojų patarimų atsirado įtarimų dėl naudotų maisto papildų. Vasario 2 d. TSAF paprašėme ištirti Aurimo Didžbalio naudotus maisto papildus. TSAF atrašė, kad jie bus tiriami tik po B mėginio tyrimo. Kovo 19 d. paprašėme maisto papildus tirti Kanados Monrealio laboratorijoje, kaip ir B mėginį, bet čia nesulaukėme palaikymo ir kovo 30 d. TSAF mums pasiūlė juos tirti Vokietijos Kiolno laboratorijoje. 2018 m. balandžio 12 d. išsiuntėme Aurimo naudotus maisto papildus tyrimams.

Kovo 19 d. buvo tirtas B mėginys, kurio atidarymo ir tyrimo procesą stebėjo mūsų deleguotas atstovas, Vilniaus universiteto mokslininkas. Kovo 27 d. gavome B mėginio rezultatus, jie buvo identiški A mėginiui.

Liepos 16 d. gavome maisto papildų tyrimų rezultatus. Kiolno laboratorija patvirtino, kad dveji iš šešių patikrintų maisto papildų yra užteršti draudžiama medžiaga S-22.

Liepos 27 d. paprašėme būti išklausyti TSAF Anti-dopingo komisijos prieš baudžiant ar išteisinant Aurimą Didžbalį, rugsėjo 22 d. iš TSAF gavome pranešimą, kad susitikimas su TSAF Anti-dopingo komisija vyks spalio 18 d. Budapešte, TSAF būstinėje.

Spalio 18 d. TSAF Anti-dopingo komisijai buvo išdėstyta, kad draudžiama medžiaga Aurimo Didžbalio organizme atsirado tik dėl užterštų legalių maisto papildų, ką ir parodė Kiolno laboratorijos tyrimas. Draudžiama medžiaga buvo rasta ir nepradarytuose, su gamykliniu įpakavimų, indeliuose.

Lapkričio 11 d. iš TSAF gavome žinią, kad sprendimas dėl Aurimo Didžbalio bus priimtas iki gruodžio 15 d. Praėjus šiai datai Gruodžio 21 d. Federacijai kilo papildomų klausimų, kodėl Aurimo Didžbalio naudoti papildai nebuvo įrašyti „Medikamentų ir kraujo perpylimų deklaracijoje“. Lietuvos sunkiosios atletikos federacija jiems atsakė, kad šis maisto papildas dopingo tikrinimo metu nebuvo paminėtas deklaracijoje, nes reikalavimas yra surašyti tik tuos papildus ir medikamentus, kurie buvo naudojami 7-10 dienų bėgyje prieš mėginio ėmimą. Šiuo atveju jie nebebuvo vartojami daugiau kaip 20 dienų prieš dopingo testą. Šis jų klausimas mus suglumino. TSAF paprašė pateikti papildomų dokumentų įrodančių, kad atletas tikrai vartojo tirtuosius papildus. Čia mums ir buvo šokas. Nors atleto asmeniniame dienyne šie papildai buvo rašomi, bet tai nėra oficialus dokumentas. Jie šį ir kitus mūsų pateiktus įrodymus atmetė.
Viskas apsivertė aukštyn kojomis ir mums dabar reikia įrodyti, kad Aurimas Didžbalis vartojo užterštus papildus.

Štai kokią raštišką išvadą gavome iš Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (TSAF) sudarytos trijų asmenų komisijos: “Komisija mano, kad išskyrus atleto ir federacijos atstovų žodžių, nėra daugiau įrodymų, kurie rodytu, kad atletas iš tiesų vartojo užkrėstus papildus prieš dopingo mėginio paėmimą. Komisija abejuoja tuo faktu, kad atleto mėginyje, imtame 2017 m. gruodžio 3 d. , rasto Ostarino šaltinis yra užkrėsti papildai.” (angliškai: „The Panel deems that, except for the words of the Athlete and of the LWF’ representatives, there is no evidence in the file which would demonstrate that the Athlete was actually using the Contaminated Supplements, or one of them, in the period preceding the sample collection. The Panel is therefore not satisfied, on the balance of probability, that the source of Ostarine in the Athlete’s sample collected on 3 December 2017 is the Contaminated Supplements, or one of them).”

A. Didžbalio pasiteiravus, kokia nuomonė apie šį sprendimą, jis atsakė: “Yra baisiausia, kai esi kaltinamas tuo, ko nepadarei. Mano sąžinė yra rami, kadangi draudžiamų medžiagų nevartojau.”

Pasak A. Didžbalio trenerio Bronislavo Vyšniausko, “čia tas pats, kas įrodyti, jog esi ne kupranugaris. Kai į Lietuvą yra vežami vienas po kito medaliai ir per apdovanojimų ceremonijas yra giedamas Lietuvos himnas, visa Lietuva džiaugiasi. O kai iškyla problema, kuri tikrai turėtų būti išsprendžiama teigiamai, tuomet palaikymo nėra ir nežinome kur kreiptis.”