Atviros Klaipėdos r. sunkiosios atletikos pirmenybės

« 1 2 »

 

PROTOKOLAS

Kai pagrindinis priešininkas įveikiamas valios ir proto jėga

Kretingoje sparčiai populiarėja sunkioji atletika – šios sporto šakos treniruotes Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje, kurioje ir įsteigta pagrindinė sunkiosios atletikos bazė, lanko per 40 vaikų ir jaunuolių. Sunkiąja atletika vis labiau domisi ir mergaitės.

Treneris kūno kultūros mokytojas Arvydas Bušeckas sunkiąją atletiką vadina vienu intelektualiausiu sportu. Sunkiaatlečių fizinio parengimo treniruočių darbymetis Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos sporto salėje.

„Gyvename būsimų įkurtuvių nuotaika – rajono, mokyklos vadovų rūpesčiu baigiama renovuoti mūsų bazė: turėsime erdvesnes 100 kv. m ploto patalpas, dušus, rūbines“, – kalbėjo sunkiaatlečių treneris Arvydas Bušeckas, vaikus ir jaunuolius Kretingoje treniruojantis nuo 2009 metų.
Idėja Kretingoje steigti sunkiosios atletikos bazę kilo Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentui Broniui Vyšniauskui, parūpinęs inventoriaus, įtikinęs, jog ši sporto šaka – puiki prevencija vaikus atitraukti nuo gatvės „malonumų“.
„Taip plečiama ir sunkiosios atletikos geografija. Nebuvo lengva, tačiau jau nuo pat pradžių berniukų, jaunuolių, norinčių ugdyti jėgą ir valią, buvo tikrai nemažai. Dirbome su jais, siekėme rezultato, ir mums pavyko“, – neabejojo A. Bušeckas.
Pats jis – klaipėdietis, sunkiąja atletika susidomėjęs paauglystėje. Treneris prisiminė, kaip Klaipėdos sporto rūmuose jis pamatė grupę sunkiaatlečių, atėjusių pažaisti krepšinį. „Jie buvo raumeningi, gražiai nuaugę, aukšti ir judrūs, šokinėjo iki lanko, darė įvairiausius triukus aikštėje… Tai mane labai paveikė, tačiau tada neišdrįsau prie jų prieiti. Tik vėliau susiradau, kur galėčiau treniruotis“, – praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio įvykius prisiminė 59-erių A. Bušeckas.
Treniruojantis atsirado bendraminčių, formavosi kolektyvas. Sekėsi neblogai – A. Bušeckas tapo Lietuvos rinktinės nariu, daug važinėjo po tuometinę Tarybų sąjungą, dalyvavo varžybose, ne vienąkart yra tapęs Lietuvos prizininku. Varžydavosi 82,5 ir 92,5 kg svorio kategorijose.
„Anuo laiku sunkioji atletika buvo viena masiškiausių ir labiausiai pripažintų sporto šakų, sulaukdavusi ir didelio valdžios dėmesio. Atsimenu, kaip kilnoti štangų, sportuoti vyrai rinkdavosi po darbo tiesiog savo malonumui, užimtumui“, – kalbėjo treneris, kurio pastebėjimu, dar iki šiol tebėra nepakartotų ano meto sportininkų sunkiaatlečių rekordų.

Praėjusio amžiaus stipruoliai su legendiniu cirko artistu Jonu Ramanausku (priekyje centre), šalia kairėje – dabartinis Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Bronius Vyšniauskas ir A. Bučeckas.

Tačiau laikas įneša savo pokyčių: keičiasi treniruočių metodika, priemonės rezultatui, kuris nestovi vietoje, pasiekti. A. Bušeckas sunkiąją atletiką, kuri iš esmės nulėmė jo gyvenimą ir atvedė iki tuometinio Kūno kultūros instituto, kur jis įgijo sporto pedagogo kvalifikaciją, vadina viena intelektualiausių sporto šakų.
„Esi tu, ir prieš tave – tik štanga. Vienintelis tavo priešininkas, kurio nepastumsi, neįskaudinsi, tačiau privalai nugalėti. Tai įmanoma pasitelkus tik valios ir proto jėgą. Vadinasi, reikia žinių, – anatomijos, matematikos, rašto, kad susitelktum pergalei“, – jog apie tai nuolat kalba ir su savo auklėtiniais, teigė A. Bušeckas.
Jis itin akcentavo žinių reikšmę, treniruojant ir treniruojantis: „Steigiami sporto klubai, investuojamos didžiulės lėšos, tačiau tikrų specialistų juose – mažoka. Taip traumuojami žmonės, kurie po to išsiugdo neapykantą sportui. Tad labai gerbiu tuos, kurie siekia gilių žinių, o ne pasiduoda industrinei mašinai, kuriai užtenka vos vienos kitos neaiškios kilmės licencijos. Džiaugiuosi tendencija, jog pamažu jau grįžtama prie sveikos logikos.“

Sunkiaatlečių fizinio parengimo treniruočių darbymetis Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos sporto salėje.

Per kelerius metus Kretingoje A. Bušeckui pavyko išugdyti stipruolių, kurie skina pergales Lietuvos jaunimo ir suaugusiųjų čempionatuose, tarptautiniuose turnyruose. Treneris didžiuojasi Viktorijos Zapalytės, Lietuvos rekordininkės, Adomo Kriaučiūno, daugkartinio Lietuvos čempiono, Manto Vitkausko, Lietuvos čempiono ir Europos čempionato dalyvio, Lino Kecoriaus, Lietuvos čempiono, bei kitų jaunuolių pasiekimais. Auga ir jaunoji karta, kuriai pergalės, prizai – dar prieš akis, kaip ir sunkus darbas per treniruotes.
Štangos nėra padėjęs ir pats treneris: A. Bušeckas – praėjusių metų Lietuvos senjorų vicečempionas, šiuo metu rengiasi dalyvauti Europos senjorų sunkiosios atletikos čempionatui, kuris įvyks Vengrijoje, Budapešte. „Ar dalyvausiu Pasaulio čempionate, dar svarstau. O vertindamas savo asmeninį rezultatą, sakau, kad jis – geras, ypač žinant, kad startas senjorų rungtynėse įvyko po 12 metų pertraukos“, – kalbėjo A. Bušeckas, turįs ketinimų į treniruotes kartu su vaikais, jaunuoliais pritraukti ir jų tėvus, kad šie taip pat pažintų sunkiąją atletiką, augtų kartu su vaikais disciplinos prasme.

http://www.pajurionaujienos.com/?sid=16765&act=exp

Lietuvos gimtadienį minėjo varžydamiesi

Vasario 16-ąją Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto centre šurmuliavo jaunieji sunkiaatlečiai – vyko specialiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga skirtos sunkiosios atletikos varžybos. Jaunimas giedojo šalies himną, kėlė į viršų trispalves ir akcentavo šalies patriotizmo jausmą.

Į Klaipėdą buvo sugužėję per 60 Vakarų Lietuvos – Gargždų, Telšių, Kretingos ir aplinkinių miestelių bei rajonų 10-15 metų sunkiaatlečiai. Vyko Klaipėdos miesto jaunių (iki 15 metų) sunkiosios atletikos čempionatas.

Atskirų svorio grupių čempionais tapo bei aukso medalius ir taures iškovojo šie sportininkai: Emilijus Selezniovas (Klaipėda, dvikovės rezultatas – 63 kg), Pijus Žukauskas (Klaipėda, 42 kg), Mykolas Jucius (Šilutė, 55 kg), Tadas Vaitkevičius (Kretinga, 80 kg), Atas Baliuka (Klaipėda, 102 kg), Aurimas Dainora (Telšiai, 92 kg), Laurynas Kalvaitis (Šilutė, 95 kg), Edvinas Preibys (Telšiai, 93 kg), Mantas Riepšas (Kretinga, 140 kg), Osvaldas Overlingas (Šilutė, 95 kg), Arnas Rudys (Klaipėda, 109 kg), Benas Lukšas (Telšiai, 146 kg), Martynas Ryžkovas (Klaipėda, 138 kg), Ovidijus Stankaitis (Klaipėda, 152 kg) ir tarp mergaičių geriausia buvo Kotryna Selezniova (Klaipėda, 155,52 taškai pagal Sinklerio lentelę).

Visi sportininkai buvo vaišinami „Baltosios varnelės“ ledais.

„Jau tapo tradicija, kad Valstybės dieną minime šventinėmis varžybomis. Tai gražus renginys, skiepijantis jaunimui savo šalies pasididžiavimo jausmą. Patirtis rodo, kad jaunimui, jų tėveliams reikia ne tik koncertų ir pramogų, bet ir sporto renginių„, – sakė šio renginio organizatorius Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Bronislavas Vyšniauskas.

Jis nuolat jaunimą moko disciplinos, atsakomybės jausmo, skiepija patriotizmą ir sunkiaatlečiais rūpinasi lyg savo vaikais, tad nenuostabu, kad tokiomis progomis nuolat yra rengiamos šventinės, Valstybei itin reikšmingos dienos varžybos.

Šių varžybų nugalėtojus ir prizininkus apdovanojo Klaipėdos sporto vadas Saulius Paliulis ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vakarų Lietuvos tarybos prezidentas Vytautas Čepas.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį suaugusieji sunkiaatlečiai pasitiko išskirtinai: Vincentas Skirka, Martynas Brokas, Žygimantas Makackas, Laurynas Antanaitis ir Jonas Nevecka pasikeisdami 100 kg sveriančią štangą išstūmė 100 kartų. Simboliška, kad Valstybės 100-mečio proga 100 kartų iškelta 100 kg sverianti štanga.

„Malonu, kad Klaipėda Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pasitiko sporto renginių gausa – Vasario 16 dieną vyko ne tik sunkiosios atletikos varžybos, bet ir specialiai valstybinės šventės proga varžosi imtynininkai, lengvaatlečiai, rankų lenkikai ir orientacininkai. Klaipėda išties pateisina Europos sporto miesto vardą. Miestas tiesiog šurmuliuoja nuo sporto renginių gausos. Labai džiugu, kad tokias iškilmingas progas pasitinkame sportuodami“, – pabrėžė Klaipėdos sporto vadas S. Paliulis.

Jam antrino V. Čepas, teigdamas, kad sportas – sveikatos ir gyvybės eleksyras.

„Tai raktas į šviesesnį rytojų. Juk būtent tvirtų, sportiškų ir drąsių vyrų dėka esame nepriklausoma valstybė„, – teigė V. Čepas.

« 1 5 »

Alytaus m. sunkiosios atletikos pirmenybės

PROTOKOLAS