Taškente – asmeniniai klaipėdiečių rekordai

« 1 3 »

Lietuvos sunkiaatlečių rinktinė, kurios pagrindą sudarė trys klaipėdiečiai, su vyr. treneriu Bronislavu Vyšniausku priešaky Taškente (Uzbekistanas) gynė mūsų šalies garbę pasaulio jaunimo (iki 20 metų) sunkiosios atletikos čempionate. Nors lietuvaičiams medalių iškovoti nepavyko, tačiau mūsų jaunuoliai užfiksavo savo asmeninius rekordus ir pajuto, ką reiškia varžytis su planetos sunkiaatlečių elitu.

Lietuvos komandą sudarė Mindaugas Rimkus (iki 69 kg), Darius Galdikas (iki 105 kg) ir Karolis Andrijauskas (iki 94 kg).

Lietuvaičiai bendroje komandinėje įskaitoje tarp 43 komandų užėmė 28 vietą. Mūsiškiai aplenkė būrį galingų šalių, tarp kurių – Graikija, Vengrija, Ispanija, Prancūzija ir dar 11 valstybių. Žinant tai, kad lietuviai už daugelį dalyvių buvo jaunesni 2 metais, tai – labai geras pasiekimas.

Neišvengta traumos

Pirmasis į kovą kilo Regimanto Norvilo auklėtinis M. Rimkus. Jis rovimo veiksmu iškėlė 112 kg, tačiau pirmuoju stūmimo bandymu (138 kg) patyrė nesėkmę ir pajuto nugaros skausmus. Ši trauma jam sutrukdė tęsti varžybas ir jis galiausiai liko 21 tarp 22 savo grupės dalyvių.

„Labai apmaudu, kad taip atsitiko, – iškart po varžybų vos tramdydamas ašaras „Vakarų ekspresui“ sakė M. Rimkus. – Per treniruotes išstumdavau dar didesnį svorį. Mano asmeninis stūmimo rekordas – 143 kg, tačiau šįkart sėkmė nuo manęs nusisuko. Pajutau nugaros skausmus ir buvo sudėtinga tęsti varžybas. Tai mano pirmos pasaulio čempionato varžybos ir taip nepasisekė. Gaila… Kad ir kaip būtų, šios varžybos man – labai naudinga patirtis. Rovimo veiksme pagerinau savo asmeninį rekordą 2 kg. Tai suteikia šiek tiek pozityvumo. Reikia žvelgti į priekį, treniruotis dar atkakliau ir bandyti gerinti savo rezultatus“, – kalbėjo M. Rimkus.

Antrasis Taškente startavo K. Andrijauskas, anksčiau treniravęsis pas Telšių trenerį Modestą Šimkų, o pastaruoju metu besitobulinantis Klaipėdoje pas trenerį B. Vyšniauską. Jis svorio iki 94 kg varžybose išrovė 127 kg, išstūmė 166 kg ir dvikovėje (293 kg) tarp 22 dalyvių liko penkioliktas.

Taškente svorio iki 105 kg varžybose klaipėdietis D. Galdikas (treneris R. Norvilas) išrovė 118 kg (trimis kg pagerino savo asmeninį rezultatą), išstūmė 153 kg ir dvikovėje (276 kg) liko tryliktas.

„Galėjome pasirodyti ir geriau, tačiau per varžybas sunkiai sekėsi kelti štangas. Galbūt koją pakišo jaudulys, galbūt įtakos turėjo ir Taškento klimatas – juk kaitino 42-45 laipsnių karštis. Mes, lietuviai, prie tokios kaitros nesame įpratę„, – aiškino sportininkai.

Išskirtinis svetingumas

Taškente Lietuvos sunkiaatlečiai buvo sutikti itin šiltai ir svetingai. Uzbekijos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas, Azijos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas, Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (IWF) vykdomojo komiteto narys Shakhirllo Makhmudovas yra geras Lietuvos sunkiaatlečių draugas dar nuo tų laikų, kai pergales skynė keturių olimpinių žaidynių dalyvis, Europos ir planetos prizininkas klaipėdietis Ramūnas Vyšniauskas.

„Pasaulio jaunimo iki 20 metų čempionatas Taškente buvo suorganizuotas puikiai – tiek maitinimas, tiek treniruočių ir varžybų sąlygos – išties geros. Be to, uzbekai labai svetingi, draugiški ir šilti žmonės. Jei tik ko paklausi, visada padės, pasirūpins. Jie mumis rūpinosi lyg savais. Tai itin įstrigo atmintin. Kitų šalių atstovams reikėtų pasimokyti iš uzbekų svetingumo ir nuoširdumo“, – pabrėžė Lietuvos sunkiaatlečių rinktinės nariai.

Pasak Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės trenerio ir Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidento Bronislavo Vyšniausko, jaunimui patirtis pasaulio čempionate – labai naudinga.

„2018 metų spalio mėnesį Lenkijoje vyks jaunimo (iki 20 metų) Europos čempionatas, tad čia šie sportininkai ir dar keli kiti mūsiškiai jau galės pasireikšti“, – sakė B. Vyšniauskas.

Lietuvai – IWF prezidento dėmesys

B. Vyšniauskas Taškente turėjo progos artimiau pabendrauti su Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (IWF) prezidentu Ajanu Tamašu. Pokalbio metu buvo paliesta ir mūsų olimpinio prizininko, Europos čempiono ir planetos prizininko klaipėdiečio Aurimo Didžbalio, kuris šiuo metu yra suspenduotas dėl neaiškaus dopingo šešėlio, tema.

„Vakarų ekspreso“ žurnalistui teko būti Taškente ir girdėti B. Vyšniausko ir A. Tamašo pokalbį. IWF prezidentas teigė, kad jam skauda širdį, kad dėl vieno iš planetos sunkiosios atletikos lyderių – A. Didžbalio dopingo mėginio yra abejonių ir visa tai bandoma aiškintis.

Jis teigė, kad jis gerbia Lietuvos valstybę ir yra mūsų pusėje.

„Nesupranta, kaip 10 dienų prieš pasaulio suaugusiųjų sunkiosios atletikos čempionatą, kuris vyko Amerikoje, Lietuvos antidopingo agentūra, paėmusi Lietuvos sunkiaatlečių mėginius, nieko neleistino nerado. O po pasaulio čempionato A mėginys parodė, kad neva tai A. Didžbalio šlapime aptikta draudžiamo preparato SARM S-22. Kraujas – švarus, viskas gerai, o šlapimas – ne. Aiškinamės situaciją. Suprantame, kad tiek itin patyręs, tiek metų su sunkiaatlečiai dirbantis treneris B. Vyšniauskas, tiek patyręs sportininkas A. Didžbalis nėra kamikadzės, kad taip rizikuotų ir vartotų dopingą. Juk Aurimas Didžbalis yra lyderis, tad bet kokiu atveju žino, kad jį po čempionato tirs antidopingo agentūra bei WADA. Šis atvejis mums yra labai neaiškus. Tiriame papildus“, – sakė IWF prezidentas.

Jis akcentavo, kad puikiai supranta tiek trenerio, tiek sportininko rūpestį ir dar pabrėžė, kad Lietuva, palyginti su kitomis valstybėmis, šiomis problemomis tikrai neišsiskiria, kadangi Lietuvos sportininkų teigiamų mėginių yra kone mažiausiai.

„Mes esame su jumis. Norime, kad kuo greičiau paaiškėtų tikroji tiesa“, – sakė IWF prezidentas.

Atlieka švietėjišką veiklą

Kai 2018 metų pradžioje IWF pranešė apie teigiamą Lietuvos sunkiaatlečio Aurimo Didžbalio dopingo testą, aptiktą po pasaulio čempionato JAV, tiek pats sportininkas, tiek treneris B. Vyšniauskas nustėro iš nuostabos ir pabrėžė: „Nieko neleistino nevartojome ir visais įmanomais būdais bandysime tai įrodyti“.

Teisybės paieškos dar tęsiasi – Lietuvos sunkiosios atletikos federacija kartu su IWF Kelno labaratorijoje tiria prieš varžybas vartotus legalius įprastus papildus.

„Kito kelio nematau. Negi manote, kad mes esami visiškai bepročiai ir taip rizikuotume vartodami dopingą? Manau, kad tai visiškas nesusipratimas. Prieš išvykstant į Anahaimą į pasaulio čempionatą Lietuvos antidopingo agentūra paėmė visų mūsų sportininkų, kurie dalyvavo pasaulio čempionate, mėginius. Visų tyrimai buvo tvarkingi. Po 12 dienų, kai Aurimas Didžbalis tapo pasaulio vicečempionu, mėginius ėmė jau tarptautinė antidopingo agentūra bei WADA. A mėginys parodė, kad neva tai A. Didžbalio šlapime aptikta draudžiamo preparato SARM S-22, kuris padeda didinti raumenų masę. Mums kaip tik reikėjo mažinti svorį, o ne didinti. Šį preparatą naudoti mums net nėra logikos. Kraujas – švarus, viskas gerai, o šlapimas – ne. Kaip tai gali būti?“ – svarstė treneris.

Tiek B. Vyšniauskas, tiek A. Didžbalis rankų nuleisti neketina ir savo teisybę įrodinės visais įmanomais būdais.

„Sporto istorijoje yra buvę atvejų, kai A ir B mėginiai buvo teigiami, tačiau sportininkai nusiplovė dopingo šešėlį ir įrodė savo tiesą per teismus. 2015 metais 11 bulgarų įrodė, kad dopingo į jų organizmą pateko per užterštus legalius papildus. Tai parodė atlikti tyrimai. Panaši situacija buvo ir su vengrų disko metiku Robertu Fazekašu, kuris vartojo legaliai parduotuvėje pirktus papildus, kurie buvo užteršti. Buvo ir toks atvejis, kai bulgarai įrodė, jog draudžiamų medžiagų buvo vištose, kurias jie valgė. Šiuolaikinis sportas – itin sudėtingas ir kupinas gudrybių: aplink daug konkurentų, kaip tarkime įrodyti, kad kas mus specialiai nepakišo?“ – kalbėjo B. Vyšniauskas.

Tiek jis, tiek A. Didžbalis teigė, kad teisintis – ne jų būdas, tačiau pasvarstyti visus įmanomus galimus variantus yra būtina.

„Pridėjęs ranką prie širdies galiu pasakyti, kad nieko neleistino nevartojau. Sportavau ir ruošiausi varžyboms taip, kaip ir visada. Tokios medžiagos, kokią neva aptiko mano šlapime, iki tol nebuvau girdėjęs. Tik vėliau su treneriu pradėjome aiškintis, kas tai per medžiaga, – sakė A. Didžbalis, 2016 metais iškovojęs Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalį ir tuomet po dopingo patikros buvęs švarus.

– Negi mane laikote visišku bepročiu, kad prieš pat varžybas dar vartočiau neleistinus preparatus? Juk 10 dienų iki pasaulio čempionato mane tikrino Lietuvos antidopingo agentūra ir organizmas buvo visiškai švarus. Negi po to imčiau ir vartočiau, kai einu kovoti dėl medalių ir puikiai žinau, kad iš visų prizininkų po čempionato ima kraujo ir šlapimo mėginius. Negi laikote mane kamikadzė, kad taip elgčiausi? Nesuprantu kas vyksta, tačiau noriu, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi. Klausiate ar sunku? Aišku sunku ir nemalonus periodas, tačiau bandau blogas mintis vyti į šalį, sportuoju kaip ir anksčiau, palaikau sportinę formą. Giliai širdyje tikiu, kad teisybė yra ir kad greitai tai paaiškės, tada galėčiau dalyvauti varžybose bei siekti naujų pergalių„, – teigė A. Didžbalis.

A. Didžbalis akcentavo, kad treneris B. Vyšniauskas nuolat atlieka švietėjišką veiklą.

„Treneris sportininkams kala į galva, kad nieko neleistino negalima vartoti. Juk nuolat sunkiaatlečius tikrina Lietuvos antidopingo agentūra, tarptautinė federacija bei WADA. Bet kada gali atvažiuoti į sporto salę ir patikrinti, net oro uoste, vykstant į varžybas, gali pasitikti ir patikrinti, net naktį gali atvykti į namus. Klaipėdos sunkiosios atletikos centre besitreniruojantys sportininkai tai puikiai žino ir tokias intrigas nesivelia“, – kalbėjo A. Didžbalis.

Jam antrino ir keturių olimpinių žaidynių dalyvis R. Vyšniauskas.

„Treneris B. Vyšniauskas auklėtiniais rūpinasi lyg savo vaikais, labai daug padeda ir moko gyvenimo abėcėlės. Treneris nuolat atlieka švietėjišką veiklą. Kai dėl dopingo diskvalifikuoja lengvaatlečius ar net krepšininkus, žurnalistai parašo kelis sakinius, o apie sunkiaatlečius nuolat trimituoja ir vis primena tą patį. Toks jausmas, kad specialiai norima įgelti“, – kalbėjo R. Vyšniauskas.