Klaipėdos sunkiaatlečiai – akivaizdūs festivalio lyderiai

Absoliutus Lietuvos suaugusiųjų čempionas – Sergej Lichovoj

Klaipėdoje vykusiame Lietuvos sunkiosios atletikos festivalyje žibėjo ne tik absoliučiu nugalėtoju tapęs Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkas klaipėdietis Aurimas Didžbalis, bet ir dar keliasdešimt mūsų miesto sunkiosios atletikos atstovų. Klaipėdos sunkiaatlečiai komandinėje įskaitoje neturėjo lygių tiek Lietuvos suaugusiųjų vyrų, tiek studentų čempionatuose, o moterų pirmenybėse Klaipėda liko antra.

Lietuvos vyrų čempionate klaipėdiečiai bendroje komandinėje įskaitoje surinko 210 taškų. Antri su 205 taškais liko marijampoliečiai, treti – Anykščių atstovai (162 tšk.).

Iš uostamiesčio atstovų skirtingose svorio grupėse čempionais tapo Tomas Kalvaitis (iki 56 kg, dvikovės rezultatas – 165 kg), Mindaugas Brazaitis (iki 62 kg, 200 kg), Vincentas Skirka (iki 69 kg, 240 kg), Mantas Vitkauskas (iki 77 kg, 270 kg), Irmanatas Kačinskas (iki 85 kg, 307 kg), Tomas Ličinchai (iki 94 kg, 333 kg), Sergejus Lichavojus (iki 105 kg, 346 kg) ir Deividas Jucius (per 105 kg, 290 kg).

Vicečempionu tapo Martynas Sasnauskas (iki 85 kg, 303 kg), o bronzos medalius iškovojo Raimondas Trajanauskas (iki 77 kg, 254 kg) ir Domantas Kmieliauskas (iki 94 kg, 281 kg).

Jau rašėme, kad absoliučiu festivalio nugalėtoju tapo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsteigtą taurę iškovojo A. Didžbalis.

Aurimas Didžbalis

Šis Bronislavo Vyšniausko auklėtinis svorio iki 94 kg varžybose pasiekė geriausią šio sezono pasaulio rezultatą – išrovė 175 kg ir išstūmė 210 kg bei sulaukė gausybės į Klaipėdos centrinio stadiono sporto salę susirinkusių sportininkų bei sporto mėgėjų aplodismentų.

Jam rimtą iššūkį svorio iki 94 kg varžybose bandė mesti Europos vicečempionas Žygimantas Stanulis. Jis siekė išrauti 1 kg daugiau nei olimpinis prizininkas Aurimas Didžbalis – 176 kg. Deja, šįkart Žygimantui užfiksuoti šio rezultato nepavyko, nors jis ir buvo geros sportinės formos.

„Žiūrovai matė, kad Žygimantas tai padaryti yra pajėgus, tačiau šįkart nepavyko. Galbūt koją pakišo per didelis noras. Visgi džiaugiamės, kad turime du tokius galingus atletus, kurie yra sunkiosios atletikos lyderiai ir pavyzdys kitiems. Jaunajai kartai jie išties suteikia daug papildomos motyvacijos“, – džiaugėsi B. Vyšniauskas.

Lietuvos moterų čempionato komandinėje įskaitoje pirmąją vietą iškovojo gargždiškės (195 tšk.), antrąją – klaipėdietės – 191 tšk., trečiąją – telšiškės – 183 tšk.

Absoliučia Lietuvos moterų čempione tapo gargždiškė Lijana Jakaitė, dvikovėje iškėlusi 176 kg.

Tarp veteranų stipriausias buvo telšiškis Alvydas Gvegždys (dvikovės rezultatas – 165 kg).

Alvydas Gvegždys

Stipriausiu Lietuvos universitetu pripažintas Klaipėdos universitetas (210 tšk.). Antroje vietoje liko Vilniaus universitetas (187 kg), trečioje – Lietuvos edukologijos universitetas (92 tšk.).

„Džiaugiamės, kad Klaipėdos universiteto sunkiaatlečiai jau daugybę metų Lietuvoje neturi lygių, taip pat yra daugkartiniai SELL žaidynių ir tarptautinių turnyrų nugalėtojai. Labai tikimės, kad būrys Klaipėdos sunkiaatlečių sėkmingai startuos rugpjūčio mėnesį Taivane vyksiančioje universiadoje“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos universiteto sporto klubo pirmininkė Genovaitė Avižonienė.

Dvi dienas Klaipėdos centrinio stadiono sporto salėje vykusiame Lietuvos sunkiosios atletikos festivalyje varžėsi net 226 sunkiaatlečiai iš įvairių Lietuvos miestų bei rajonų, Graikijos, Slovakijos, Vengrijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai tai, kas vyko minėtoje sporto salėje, tiesiogiai galėjo matyti ir didžiuliame ekrane, kuris buvo pastatytas Klaipėdos Teatro aikštėje. Festivalį tiesiogiai transliavo Delfi TV, komentavo komentatorius.

Klaipėdos sporto centro „Viesulas“ įsteigtą taurę, kuria buvo apdovanota geriausia komanda, iškovojo Klaipėdos komanda.

„Tai buvo pirmasis sunkiosios atletikos festivalis. Pamatėme, ką reikia tobulinti, kad jis būtų kuo patrauklesnis tiek žiūrovams, tiek dalyviams. Buvo labai daug dalyvių, tad varžybos vyko nuo ankstyvo ryto ir užsitęsė iki maždaug 23 valandos. Manau, kad ateityje tokį festivalį reikėtų rengti ne dvi, o tris keturias dienas. Sunkiosios atletikos populiarumas ir dalyvių skaičius auga, tad į dvi dienas neįsitenkame. Kitąmet pasistengsime suorganizuoti dar įspūdingesnį sunkiosios atletikos festivalį„, – akcentavo B. Vyšniauskas.

PROTOKOLAI:

Grand Prix Klaipėda 2017

Lietuvos studentų čempionatas

Lietuvos veteranų turnyras

Lietuvos jaunių ir sporto vilčių žaidynės

Lietuvos sunkiosios atletikos čempionatas (vyrai, moterys)

« 1 12 »

FESTIVALIO VAIZDO ĮRAŠAS:
1 diena (Jaunių žaidynės + Grand Prix)

2 diena (Suaugusiųjų + studentų čempionatai)

Klaipėda ruošiasi sunkiosios atletikos festivaliui

Po savaitės, birželio 9-10 dienomis (penktadienį ir šeštadienį), Klaipėdą sudrebins neregėto masto sunkiosios atletikos renginys – Lietuvos sunkiosios atletikos festivalis „Klaipėda 2017“. Šiame renginyje dvi dienas nuo ryto iki vakaro varžysis jauniai, jaunimas, suaugusieji ir veteranai iš 11 skirtingų valstybių.

Renginys žiūrovams – nemokamas.

Pagrindinis veiksmas vyks Klaipėdos centrinio stadiono sporto salėje (Sportininkų g. 46), tačiau klaipėdiečiai ir miesto svečiai tai, kas vyksta šioje sporto salėje, tiesiogiai galės matyti ir didžiuliame ekrane, kuris bus pastatytas Klaipėdos Atgimimo aikštėje.

„Norime, kad šią sporto šventę galėtų pamatyti kuo platesnė auditorija žmonių. Atgimimo aikštėje pastatysime ekraną, kurio ilgis – 8 m, plotis – 4 m. Taip pat abi dienas šį festivalį tiesiogiai transliuos DelfiTV, komentuos komentatorius. Laukia smagus renginys, – džiaugėsi Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Bronislavas Vyšniauskas.

– Planuojame gražią šventę ne tik Klaipėdai, bet ir miesto svečiams. Reikia populiarinti sunkiąją atletiką. Olimpinis prizininkas Aurimas Didžbalis nuolat bendrauja su sirgaliais, lankosi ir mokyklose, skleidžia naujienas apie mūsų sporto šaką. Tą darysime ir toliau. Atsinaujiname, dirbame“, – pridūrė pašnekovas.

Birželio 9-10 dienomis Klaipėdoje vyks tarptautinis turnyras „Grand Prix“, kuriame bus kovojama dėl BĮ „Viesulo“ sporto centro taurės, taip pat vyks Lietuvos suaugusiųjų moterų ir vyrų čempionatai, Lietuvos jaunių ir sporto vilčių žaidynės ir veteranų turnyras.

Skaityti toliau

SELL žaidynės 2017

Klaipėdos universiteto (KU) sunkiaatlečiai, treniruojami Bronislavo Vyšniausko, ryškiai švytėjo Rygoje (Latvija) vykusiose SELL žaidynėse. Mūsų galiūnai į Klaipėdą parvežė visų spalvų medalius ir komandinėje įskaitoje akivaizdžiai pranoko Latvijos, Suomijos ir Estijos atstovus.
Klaipėdiečiai šturmavo visą svorio per 94 kg prizininkų pakylą: nugalėtoju tapo Sergejus Lichavojus, antras liko Tomas Ličinchai, trečias – Žygimantas Stanulis.
Svorio iki 94 kg varžybose nugalėtojo laurus iškovojo Domantas Kmieliauskas.
Vicečempionų laurais džiaugėsi Vincentas Skirka (iki 69 kg) ir Laurynas Antanaitis (iki 85 kg).
„Džiugu, kad mūsų sunkiaatlečiai neturi lygių ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Jie akivaizdūs mūsų lyderiai. Už minėtus pasiekimus mes turime dėkoti treneriui Bronislavui Vyšniauskui, kuris šiais sportininkais rūpinasi lyg savo vaikais“, – džiaugėsi KU sporto klubo pirmininkė Genovaitė Avižonienė.
SELL žaidynėse dalyvavo 12 skirtingų šalių studentai iš 65 aukštųjų mokyklų. Iš viso įvairiose sporto šakose varžėsi apie 1500 studentų.

PROTOKOLAS

Gintarinė štanga 2017

Savaitgalį Klaipėdos sunkiaatlečiai dalyvavo tarptautiniame turnyre „Gintarinė štanga 2017“, kuris vyko Karaliaučiuje, Kaliningrado srityje.

Klaipediečių rezultatai:
Lukas Švežas (80+95=175 kg) – 4v.
Vincentas Skirka (110+130=240kg) – 3v.
Darius Galdikas (105+140=245kg) – 1v.
Domantas Kmieliauskas (121+148=269kg) – 3v.

PROTOKOLAS

« 1 6 »

Lietuvos jaunių iki 17 m. ir jaunimo iki 20 ir 23 m. sunkiosios atletikos čempionatai

Absoliutūs iki 17 m. nugalėtojai: Darius Galdikas, Povilas Valskis, Karolis Stonkus

Klaipėdoje vyko Lietuvos jaunių (iki 17 ir iki 20 m.) ir jaunimo (iki 23 metų) sunkiosios atletikos čempionatai. Į uostamiestį buvo sugužėję daug Lietuvos miestų ir miestelių sunkiaatlečiai. Klaipėdiečiai, kaip dera šeimininkams, rodė puikų pavyzdį – komandinėse įskaitose triumfavo tiek jaunių iki 17, tiek iki 20 metų čempionatuose.

Svorio kategorijų nugalėtojai ir prizininkai:

Iki 17 m.

50 kg
1. Deividas Rudaitis, Klaipėda (53+68=121 kg)
2. Mantas Ivanauskas, Alytus (43+65=108 kg)
3. Artemij Gergelis, Šilutė (49+107=107 kg)
56 kg
1. Tomas Miškeliūnas, Anykščiai (65+90=155 kg)
2. Mindaugas Dilys , Anyščiai (63+73=136 kg)
3. Elvis Plečkaitis, Marijampolė (60+70=130 kg)
62 kg
1. Žilvinas Žilinskas, Marijampolė (90+105=195 kg)
2. Lukas Švežas, Klaipėda (74+90=164 kg)
3. Tadas Čemerka, Marijampolė (62+80=142 kg)
69 kg
1. Povilas Valskis, Klaipėda (108+130=238 kg)
2. Lukas Sokolovas, Panevėžys (95+115=210 kg)
3. Arnas Gasiūnas, Marijampolė (70+90=160 kg)
77 kg
1. Germanas Leleika, Panevėžys (91+123=214 kg)
2. Modestas Rimas, Klaipėda (96+117=213 kg)
3. Romutis Raudys, Telšiai (81+100=181 kg)
85 kg
1. Mindaugas Janulevičius, Panevėžys (100+126=226 kg)
2. Astijus Kundrotas, Klaipėda (78+102=180 kg)
3. Kornelijus Pamarnackas, Panevėžys (71+95=166 kg)
94 kg
1. Darius Galdikas, Klaipėda (113+141=254 kg)
2. Benjaminas Orlovas, Anykščiai (95+115=210 kg)
3. Matas Lydis, Telšiai (85+110=195 kg)
105 kg
1. Paulius Stalmokas, Gargždai (83+107=190 kg)
2. Rokas Meilutis, Panevėžys (83+105=188 kg)
3. Martynas Norkus, Kretinga (80+108=188 kg)
+105 kg
1. Karolis Stonkus, Gargždai (120+153=273 kg)
2. Povilas Mečajus, Alytus (98+109=207 kg)
3. Gerardas Vainoras, Klaipėda (91+110=201 kg)

Absoliučiu nugalėtoju tapo Povilas Valskis

Iki 20 m.

56 kg
1. Tomas Kalvaitis, Marijampolė (75+95=170 kg)
2. Ramūnas Šteinys, Šilutė (55+65=120 kg)
3. Deimantė Jakovlevaitė, Telšiai (46+56=102 kg)
62 kg
1. Airidas Rimkevičius, Marijampolė (75+90=165 kg)
2. Povilas Marčiulynas, Marijampolė (72+90=162 kg)
69 kg
1. Mindaugas Rimkus, Klaipėda (102+125=227 kg)
2. Tadas Urbšas, Telšiai (85+105=190 kg)
3. Aurimas Norkus, Telšiai (81+100=181 kg)
77 kg
1. Vincentas Skirka, Klaipėda-Marijampolė (110+134=244 kg)
2. Lukas Paderinas, Telšiai (88+105=193 kg)
3. Edgaras Kazlauskas, Šilutė (83+110=193 kg)
85 kg
1. Lukas Kordušas, Šilutė (120+155=275 kg)
2. Edvinas Mikalauskas, Klaipėda (112+130=242 kg)
3. Julius Cancingeris, Klaipėda (106+128=234 kg)
94 kg
1. Domantas Kmieliauskas, Klaipėda-Marijampolė (122+150=272 kg)
2. Eismantas Keršys, Alytus (115+143=258 kg)
3. Lukas Liulaitis, Klaipėda (115+142=257 kg)
105 kg
1. Karolis Andrijauskas, Telšiai (117+148=265 kg)
2. Petras Barauskas, Marijampolė (118+146=264 kg)
3. Ernestas Griškevičius, Alytus (110+133=243 kg)
+105 kg
1. Deivydas Jucius, Telšiai (130+175=305 kg)
2. Renatas Riebža, Kretinga (95+120=215 kg)
3. Erikas Augustaitis, Šilutė (86+115=201 kg)

Absoliučiu nugalėtoju tapo Lukas Kordušas

Iki 23 m. absoliučiu nugalėtoju tapo Radvilas Bakūnas (140+170=310 kg) 345,82 taškai pagal Sinklerio koeficientą.

Komandinė įskaita iki 17 m.
1. Klaipėda 225 taškai
2. Panevėžys 207 taškai
3. Anykščiai 201 taškas

Komandinė įskaita iki 20 m.
1. Klaipėda 197 taškai
2. Telšiai 196 taškai
3. Anykščiai 175 taškai

 

PROTOKOLAS iki 17 m.

PROTOKOLAS iki 20 ir 23 m.

A. Didžbalis: „Kiekvienas laimėjimas vienija mūsų šalį“

Jau nebestebina, kad 25-erių sunkiaatletis Aurimas Didžbalis tapo Klaipėdos miesto švyturiu, vis dažniau ir šviesiau savo pergalėmis nušviečiančiu visos šalies padangę prestižiškiausiose varžybose. Šiam Bronislavo Vyšniausko auklėtiniui per įvairias varžybas kelti į viršų Lietuvos trispalvę – jau įprastas reiškinys.
A. Didžbalio trofėjų kolekcijoje yra visko – pradedant nuo Lietuvos čempiono ir tarptautinių varžybų nugalėtojo laurų, šalies rekordų iki absoliutaus Europos čempiono titulo, pasaulio pirmenybių ir olimpinių žaidynių prizininko apdovanojimų.
Šis raumeningas vyrukas visada siekia maksimumo, tad nenuostabu, kad dėl šių savo tikslų sporto salėje atiduoda visą savo širdį, energiją ir aukoja laisvalaikį.
Tik pirmadienio ankstyvą rytą grįžęs iš Kroatijoje vykusio Europos čempionato, vos kelias valandas nusnūdęs, popiet jau liejo prakaitą sporto salėje.
„Jei nori tobulėti, reikia dirbti toliau ir bandyti judėti į priekį, tai yra gerinti rezultatus. Man asmeniškai metai neprasidėjo „vau“, net svarbu ne gerai juos pradėti, o užbaigti. Rovimo rungtyje iškovojau aukso medalį, o dvikovėje – bronzą. Nors mano sportinė forma nebuvo pati geriausia, bet, atvirai pasakius, tyliai svajojau apie aukso medalį ir dvikovėje. Tą būtų nuostabu padaryti šių metų lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje JAV vyksiančiame pasaulio čempionate. Jei pavyks, bus ir salto, kurio dabar sirgaliai nematė“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Didžbalis.

Kroatijoje – būrys sirgalių

Aurimai, Kroatijoje rovimo rungtyje iškėlei 181 kg sveriančią štangą ir neturėjai lygių. Stūmimo rungtyje pirmu bandymu lengvai iškėlei 205 kg, tačiau vėliau nepavyko įveikti 213 ir 2015 kg. Nuo dvikovės nugalėtojo ruso Adamo Malogovo (išrovė 108 kg, išstūmė 208 kg, dvikovės rezultatas – 388 kg) ir vicečempiono ukrainiečio Dmytro Čumakovo ((174 kg, 214 kg, 388 kg) tave skyrė vos 2 kg. Gal reikėjo bandyti stumti mažesnį svorį ir būtum tapęs čempionu?

Stūmimo rungtyje rusas su ukrainiečiu vis keitė pasirinktą kelti svorį, tai gal kiek pakišo koją. Tačiau aš pasitikėjau savo jėgomis, nes per apšilimą ir atliekant pirmąjį bandymą viskas sekėsi gerai. Reikia pasidžiaugti ir dvikovėje iškovotu bronzos medaliu. Smagiausia tai, kad Lietuvai komandinėje įskaitoje tarp 37 valstybių padėjau iškovoti vienuoliktąją vietą. Taip aukštai dar niekada nebuvome pakilę.
Kroatijoje vykusiame Europos čempionate, įskaitant ir mane, dalyvavo gausi mūsų komanda – net septyni sunkiaatlečiai. Jie prisidėjo prie komandinių taškų.
Svorio iki 105 kg varžybose Arnas Šidiškis užėmė 11-ąją vietą. Jis dvikovėje surinko 360 kg (rovimas – 163 kg/stūmimas – 197 kg). Sergejus Lichovojus šioje svorio kategorijoje (353 kg – 160/193) užėmė 14-ąją vietą tarp 20 dalyvių.
Svorio iki 77 kg grupėje Martynas Sasnauskas liko 17-as (290 kg – 130/160). Svorio iki 85 kg Irmantas Kačinskas užėmė 16-ąją vietą (317 kg – 140/177) tarp 21 dalyvio.
Svorio per 105 kg varžybose Vincas Šlevinskis užėmė 18-ąją vietą (346 kg – 156/190), 18-metis Deivydas Jucius (317 kg – 140/177) – 21-ąją vietą tarp 25 dalyvių.
Pajėgus kautis dėl medalio mano svorio kategorijoje buvo ir Žygimantas Stanulis, tačiau jis varžybose negalėjo dalyvauti dėl alkūnės traumos.

Į Kroatijos Splito miestą pasižiūrėti tavo varžybų buvo atvykę ir keli lietuviai. Turbūt malonu, kad sirgaliai palaiko ne tik prie TV ekranų, bet ir vyksta į tolimas šalis?

Žinoma, kad smagu. Dar prieš savo startą žinojau, kad bus keli lietuviai. Po varžybų šiltai pabendravome, pasidalijome įspūdžiais. Tačiau, tiesą pasakius, trūko palaikymo iš salės, žmonės buvo šiek tiek vangūs. Nekalbu apie lietuvius, o apskritai apie žiūrovus. Ir kolegos sunkiaatlečiai sakė, kad trūko salės šurmulio.
Kita vertus, kai aš keliu štangą, esu susikoncentravęs tik į tai, negirdžiu konkrečių frazių, kas ką šaukia, ar panašiai.

Tavo pasirodymą didžiulis būrys sirgalių stebėjo tiesiogiai ir per „Eurosport“ kanalą. Ne taip jau dažnai vyksta tokie įvykiai, kai lietuvius rodo per šį populiarų sporto kanalą ir net per apdovanojimų ceremoniją plevėsuoja šalies trispalvė. Kai kurie sporto sirgaliai tavo pasirodymą įvertino kaip gražesnį reginį nei krepšinio ar futbolo varžybos. Teigė, kad tu sukėlei labai daug teigiamų emocijų.

Tokie komplimentai atperka ne tik mano, visų sunkiaatlečių, bet ir kitų sporto šakų atstovų lūkesčius. Mes visi turime suprasti, kad Lietuvoje populiarus gali būti ne tik krepšinis ar futbolas, bet ir kitos sporto šakos. Turime palaikyti visus. Juk mažesnių sporto šakų atletai įdeda ne ką mažiau pastangų, valios ir jėgų nei didžiųjų sporto šakų atstovai. Kiekvienas laimėjimas, kad ir kokia sporto šaka būtų, vienija mūsų šalį, garsina jos vardą. Dėl to, jog aukščiausio lygio varžybose galime iškelti Lietuvos vėliavą, reikia tik pasidžiaugti.

Nusipelnė geresnių sąlygų

Kiek man teko bendrauti su Kroatijos ir Lietuvos sunkiosios atletikos atstovais, visi iš tavęs laukė salto. Kodėl Kroatijoje jo neišvydome?

Aš visada sakau, kad salto išvysime tada, kai bus puiki nuotaika, geras rezultatas ir tai bus perteikta žiūrovams. Deja, šįkart iki puikaus rezultato šiek tiek pritrūko. Salto teks palaukti iki kito čempionato. Labai tikiuosi, kad šį sėkmę simbolizuojantį šuolį pavyks atlikti per šių metų pabaigoje Amerikoje vyksiančias planetos pirmenybes. Labai noriu ir siekiu atsirevanšuoti savo pagrindiniams varžovams.

Kokie artimiausi tavo planai?

Dabar svarbu atlikti nepabaigtus namų darbus. Kalbu apie stūmimo rungtį. Reikia tobulinti. Šiek tiek atsikvėpsime. Dar po starto jaučiu šiokius tokius nugaros skausmus, tad reikia ir reabilitacijos.

Tiek Kroatijoje, tiek Lietuvoje esi atpažįstamas. Žmonės prieina, pakalbina, paprašo nusifotografuoti ar tai nevargina?

Ne. Esu prie to jau pripratęs. Galbūt tai net dar labiau motyvuoja siekti savo užsibrėžtų tikslų. Visada norisi būti pavyzdžiu ne tik sporto salėje, bet ir realiame gyvenime.
Mes, sunkiaatlečiai, išties daug dirbame, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžiame sporto salėje. Čia po kelis dviaukštėse lovose gyvename įrengtuose kambariukuose. Sąlygos tikrai nėra šiuolaikiškos, tačiau iš širdies plušame, kasdien liejame prakaitą, siekiame kuo geresniais rezultatais garsinti Lietuvos vardą. Visi mes dirbame ne dėl pinigų, o dėl savo šalies prestižo.
Pats sunkiosios atletikos mini centro modelis, kur perspektyviausi sunkiaatlečiai vienoje vietoje treniruojasi, maitinasi ir miega, yra geras, tačiau reikia šiuolaikinius standartus atitinkančių patalpų. Labai tikiuosi, kad Klaipėdoje per artimiausius metus bus pastatyta nauja treniruočių salė. Klaipėdos miesto valdžia apie tai vis garsiau kalba ir tikiuosi, kad jų pažadai bus įvykdyti. Malonu, kad sunkiosios atletikos sporto salės statybos reikalais domisi ir rūpinasi Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Kiek man teko domėtis, jis deda didžiules pastangas, kad Klaipėdoje atsirastų sunkiosios atletikos sporto salė.
Sunkiaatlečių rezultatai Klaipėdoje patys kalba už save – juk per kelerius metus vien tarp suaugusiųjų yra trys Europos čempionatų medalininkai – Ramūnas Vyšniauskas, Žygimantas Stanulis ir aš, o kur dar jaunimo ir jaunių Europos čempionatų medalininkai. Juk prieš porą metų mūsų jaunimo iki 23 metų Lietuvos rinktinė Europos čempionate iškovojo net antrą komandinę vietą. Tai neregėtas įvykis. Turime gražaus ir perspektyvaus jaunimo. Manau, kad esame nusipelnę treniruotis geresnėmis sąlygomis, kitaip jaunimas gali išsilakstyti. Juk dabar daug jaunių žmonių emigruoja ir svetur kuria savo ateitį. Manau, jei bus sudarytos puikios sąlygos, sunkiaatlečių būrys ne tik išliks vieningas ir darnus, tačiau ir pagausės sportuojančiųjų būrys. O per masiškumą išryškės ir daugiau lyderių. Viskas yra labai glaudžiai susiję.

Aurimas Didžbalis Europos čempionate iškovojo du medalius

Aurimas Didžbalis iškovojo auksą rovimo veiksme

25-erių klaipėdietis sunkiaatletis Aurimas Dižbalis vėl garsina Lietuvą savo pasiekimais – Bronislavo Vyšniausko auklėtinis į mūsų šalį parveš du Europos suaugusiųjų sunkiosios atletikos čempionato medalius – aukso ir bronzos.
Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių sunkiosios atletikos bronzinis prizininkas Kroatijos mieste Splite vykstančio Europos čempionato svorio kategorijos iki 94 kg varžybų rovimo rungtyje neturėjo lygių – išrovė 181 kg sveriančią štangą ir pasipuošė aukso medaliu.

Stūmimo rungtyje Aurimui šiek tiek pristigo sėkmės – jis pirmu bandymu išstūmė 205 kg, tačiau antruoju (213 kg) ir trečiuoju bandymu (215 kg) sunkiaatletis štangos neiškėlė ir stūmimo rungtyje liko ketvirtas. Jei klaipėdietis būtų išstūmęs 215 kg, tada būtų tapęs ir šios rungties čempionu bei svorio iki 94 kg grupės nugalėtoju.
Taigi, A. Didžbalis dvikovėje surinko 386 kg ir iškovojo bronzos medalį.

Skaityti toliau