Aurimas Didžbalis – pasaulio vicečempionas!

Klaipėdietis Aurimas Didžbalis pateisino vieno iš geriausių planetos sunkiaatlečių vardą – Anahaime (JAV) vykstančiame pasaulio sunkiosios atletikos čempionate svorio iki 94 kg grupės varžybose iškovojo net du medalius ir atliko vizitine kortele tapusį bei sėkmę simbolizuojantį salto.

Bronislavo Vyšniausko auklėtinis rovimo rungtyje (176 kg) liko trečias, o dvikovės rezultatas (388 kg) A. Didžbaliui garantavo planetos vicečempiono laurus.

Amerikoje per apdovanojimų ceremoniją į viršų kilo Lietuvos trispalvė, o A. Didžbalis medalius atsiėmė ir ant antrojo prizininkų pakylos laiptelio kopė ant pečių apsigobęs Lietuvos vėliavą. Buvo pademonstruotas puikus patriotizmo pavyzdys ir dar kartą įrodyta, kad sportas bei pergalės mūsų mažai valstybei – puikiausia reklama.

Po apdovanojimo ceremonijos rikiavosi sunkiosios atletikos gerbėjai, norintys pabendrauti ir nusifotografuoti su mūsų šalies stipruoliu ir Lietuvos vardo garsintoju.

Šis sportininkas yra ne tik 2016 metų olimpiados prizininkas, bet ir 2014-ųjų pasaulio pirmenybių bronzos medalio laimėtojas, 2015 metų absoliutus Europos čempionas. 2011 ir 2017-aisiais jis Senojo žemyno pirmenybėse buvo trečias.

Anahaime kelias iki skambaus vicečempiono trofėjaus A. Didžbaliui toli gražu nebuvo lengvas – varžybos geriausiam Lietuvos sunkiaatlečiui prasidėjo dramatiškai: per pirmus du rovimo rungties bandymus klaipėdiečiui nepakluso 172 kg sverianti štanga, tačiau jis nepasimetė, pademonstravo tvirtą psichologiją bei valią ir trečiuoju bandymu sugebėjo išrauti dar sunkesnį svorį – 176 kg.

Šis bandymas jam garantavo rovimo rungties bronzos medalį.

„Patikėkite, kai du pirmuosius kartus neišroviau 172 kg, jausmas buvo tikrai nemalonus. Žinau, kad per treniruotes nesunkiai pakeliu tokį svorį, o čia štai ir nepavyksta… Galvoje sukosi įvairios mintys, tačiau žinau, kiek per treniruotes buvo dirbta ir išlieta prakaito, tad nusprendžiau rauti 176 kg ir tai pasiteisino. Negalėjau sau leisti neišrauti šio svorio“, – su „Vakarų ekspresu“ pirmaisiais įspūdžiais dalijosi A. Didžbalis.

Stūmimo rungtyje mūsų sunkiaiatlečiui jau nuo pradžių viskas klostėsi kur kas sėkmingiau – pirmuoju bandymu pavyko išstumti 208 kg sveriančią štangą ir tai suteikė dar didesnio pasitikėjimo savo jėgomis. Nors antruoju bandymu 212 kg svoris ir nepakluso, bet netrukus trečiuoju smūmimo rungties bandymu 212 kg pavyko užfiksuoti ir žiūrovai galėjo pasimėgauti tradiciniu salto per galvą.

Taigi, A. Didžbalis dvikovėje surinko 388 kg ir galutinėje rikiuotėje tarp 23 dalyvių liko antras. Tai 26-erių sportininkui sėkmingiausias jo karjeros pasaulio čempionatas.

Auksą iškovojo Rio de Žaneiro olimpinis čempionas ir pasaulio rekordininkas iranietis Sohrabas Moradi. Jis dvikovėje surinko 417 kg (184+233). 29-erių planetos čempionas paskutiniuoju mėginimu pagerino tiek stūmimo rungties, tiek jam pačiam nuo šių metų priklausiusį dvikovės pasaulio rekordą.

Geriausiųjų penketukas:

 1. Sohrabas Moradi (Iranas) – 417 kg (184+233);

2. Aurimas Didžbalis (Lietuva) – 388 kg (176+212);

3. Seyedayoobas Mousavijarahi (Iranas) – 385 kg (171+214);

4. Ibrahimas Elbakhas (Kataras) – 383 kg (163+220);

5. Ragabas Abdalla (Egiptas) – 378 kg (172+206).

Svorio kategorijoje iki 105 kg Arnas Šidiškis iškėlęs 351 kg (160+191) užėmė 17 vietą, Tomas Ličinchajus su 341 kg (150+191) – 22 vietą.

Svorio kategorijoje +105 kg Deivydas Jucius su 341 kg (151+190) užėmė 19 vietą.

« 1 3 »

PROTOKOLAS

J. Kavaliausko atminimo turnyras Marijampolėje

Savaitgalį į sporto centro “Sūduva” salę susirinko 90 sunkiaatlečių iš Klaipėdos, Telšių, Rokiškio, Alytaus miesto ir rajono, Vilniaus, Kretingos ir Marijampolės. Čia vyko varžybos paminėti ilgamečio sunkiosios atletikos trenerio Juozo Kavaliausko 16-ąsias mirties metines. Toks pagerbimas vyksta kiekvienais metais, o mirė treneris staiga 2001 m. lapkričio 12 d. Per varžybų atidarymą atsiminimais apie J.Kavaliauską pasidalino Viktoras Kemeraitis, Viktoras Šabonas, Jonas Janulevičius ir svečias iš Alytaus Arutis Babijonas.

« 1 4 »

Pasaulio čempionate Aurimas Didžbalis sieks medalio

„Bus labai sunku, konkurencija didžiulė, bet tikimės, kad Aurimas Didžbalis pasaulio čempionate iškovos medalį“, – sakė sunkiaatlečio treneris Bronislovas Vyšniauskas.
Planetos sunkiosios atletikos pirmenybės vyks lapkričio 28- gruodžio 5 dienomis JAV mieste Anaheime. Šias varžybas tiesiogiai transliuos vaizdo transliacijų internetu platforma viaplay.lt ir „Viasat Sport Baltic“ kanalas.
Pasaulio čempionate, be 2016 metų olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojo A. Didžbalio (svorio kategorija iki 94 kg), dalyvaus dar trys Lietuvos sportininkai: Tomas Ličinchajus (iki 105 kg), Arnas Šidiškis ir Deividas Jucius (abu – per 105 kg).
„Svajojame apie medalį. Mūsų norai dideli. A. Didžbalis yra neblogos sportinės formos. Gal ne tokios geros kaip prieš Rio de Žaneiro olimpiadą, bet jis yra pasirengęs pakovoti dėl apdovanojimo. Aurimui reikės varžytis su itin pajėgiais Irano, Uzbekistano, Kataro, Egipto sunkiaatlečiais. Jei A. Didžbalis medalio nelaimėtų, bet patektų į šešetuką, irgi būtų neprastas rezultatas. Kitiems mūsų atletams dar trūksta patirties. Jiems keliame tikslą būti tarp dvidešimties geriausiųjų“, – teigė Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas B. Vyšniauskas.
Mūsų šalies delegacija į Anaheimą išskris ketvirtadienį. Lietuviai kovas pradės gruodžio 3-iąją. „Tą dieną mūsų sportininkų dėl didelio laiko skirtumo dar neturėtų neigiamai veikti aklimatizacija, kuri labai pasireiškia po penkių parų“, – pridūrė B. Vyšniauskas.
Konkurencija A. Didžbaliui galėjo būti didesnė, bet dėl dopingo vartojimo pasaulio čempionate negalės dalyvauti Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Armėnijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Baltarusijos, Turkijos ir Moldovos atletai.
Šį mėnesį vyko Lietuvos čempionatas, kuris buvo itin svarbus pasirengimo planetos pirmenybėms etapas.
Pajėgiausias šalies sunkiaatletis A. Didžbalis šįkart varžėsi ne iki 94, o iki 105 kg grupės varžybose ir visus konkurentus pranojo abiejose rungtyse ir dvikovėje. Aurimas išrovė 175 kg, išstūmė 210 kg sveriančias štangas bei dvikovėje surinkęs 385 kg neturėjo sau lygių.
Šis sportininkas yra ne tik 2016 metų olimpiados prizininkas, bet ir 2014-ųjų pasaulio pirmenybių bronzos medalio laimėtojas, 2015 metų Europos čempionas. 2011 ir 2017-aisiais jis žemyno pirmenybėse buvo trečias.

Aurimo startą tiesiogiai rodys Viasat Sport Baltic gruodžio 4 d. 01:30 val.

Bronislavas Vyšniauskas: „Siekti dar yra ko – norisi ir olimpinio aukso“

Bronislavas Vyšniauskas pirmasis Lietuvoje šešerius metus (1987-1993 m.) vedė Lietuvos rankų lenkimo varžybas, beveik dešimt metų (1989-1998 m.) – pasaulio galiūnų konkursus

„Aš visada siekiu maksimumo. Jei jau imuosi kokios veiklos, viską darau iš širdies, negailėdamas nei jėgų, nei savo laiko. To paties nuolat noriu ir iš savo auklėtinių. Esu įsitikinęs, kai ką nors darai nuoširdžiai – sėkmė vėliau ar anksčiau atsisuka į tavo pusę„, – sakė ne vieną Europos bei pasaulio laureatą ir net olimpinį prizininką išugdęs sunkiosios atletikos treneris Bronislavas Vyšniauskas.
Nenuostabu, kad šis, prieš kelias savaites 70-ąjį jubiliejų atšventęs klaipėdietis, „Vakarų ekspreso“ „Metų klaipėdiečio“ rinkimuose atsidūrė tarp trijų Garbės klaipėdiečio finalininkų.
Jo per gyvenimą nuveikti darbai patys byloja už save: nors pastaraisiais metais jaunimas B. Vyšniauską sieja su sunkiąja atletika, tačiau vyresnės kartos atstovai puikiai žino, kad tai – tikras sporto entuziastas, puikus įvairių sporto varžybų Lietuvoje pradininkas ir organizatorius, tiesiog sporto varikliukas, atvedęs į sporto kelią ir sveiką gyvenseną ištisas šeimas bei darbo kolektyvus.
Kaip jaučiatės, kad „Garbės klaipėdiečio“ nominacijoje atsidūrėte finalininkų trejetuke kartu su tokiomis garbingomis asmenybėmis – Bernardu Aleknavičiumi ir Vytautu Paukšte?
Išties malonu. Abu šiuos garbingus klaipėdiečius puikiai pažįstu ir lenkiu prieš juos galvą. Tai aukštos kultūros žmonės. Būti su jais viename sąraše – didelė garbė. Man jie visada buvo pavyzdžiai. Atvirai pasakius, manau, kad galbūt nesu vertas būti tarp tokių iškilių asmenybių, tačiau jei jau žmonės pastebi mano darbus ir balsavo už mane – tai itin malonu. Nuoširdžiai jiems ačiū.
Jūsų nuomone, kas už jus daugiausiai balsuoja? Galbūt sporto bendruomenė?
Manyčiau, kad kaip tik ne sporto bendruomenė, nes mūsų tautoje yra daug pykčio ir pavydo. Neretai pasitaiko, kad mano kolegos treneriai nelinkę džiaugtis kito trenerio ar kitos sporto šakos pasiekimais. Visada buvau neparankus kolega, nes tiek iš savęs, tiek iš kitų reikalauju maksimalių pastangų. Nemėgstu tinginių ir tų, kurie savo darbą atlieka tik dėl paukštuko. Kai matau, kiek mano treniruojamas jaunimas įdeda pastangų, išlieja prakaito, negaliu stovėti vietoje ir į viską žiūrėti pro pirštus. Visada kovojau už savo auklėtinius ir buvau tik už teisybę. Dar reikia daug padaryti, aš niekada nebūnu patenkintas jau atliktais darbais. Toks jau mano gyvenimas: visada laukia vis nauji iššūkiai. Tai mane ir stumia į priekį.
Per savo gyvenimą esate sulaukęs daugybės įvairių Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) apdovanojimų už sporto pergales ir trenerio veiklą. 2007 metais Jums buvo įteikta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) „Olimpinė žvaigždė„, 2010 metais net aukštas tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) apdovanojimas „Sportas – jaunų žmonių įkvėpimo šaltinis“, prieš kelias dienas už nuopelnus „Olimpizmui“ trofėjų jums įteikė ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ar kada bandėte skaičiuoti kiek iš viso turite įvairių apdovanojimų, taurių, medalių?
Būtų labai sudėtinga suskaičiuoti – trofėjais apkrautos visos lentynos ir spintos. Džiugu, kad ne kartą man ranką spaudė ir apdovanojimus teikė trys Lietuvos prezidentai – Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė.
Kai atsigręžti atgal, supranti, kad per 70 metų nuveikta išties daug. Tačiau aš specialiai pripažinimo nesiekiau, o tiesiog dirbau savo darbą. Džiaugiuosi, kad man teko garbė dalyvauti net penkiose olimpiadose, daugybėje pasaulio ir Europos čempionatų ir visur iškovoti medalių. Neapsakomas jausmas, kai tavo auklėtinis iškovoja olimpinį medalį. Tai kiekvieno trenerio svajonė. Kai pradėjau dirbti su sunkiąja atletika, kartu su sūnumi Ramūnu Vyšniausku mokėmės, eksperimentavome, klydome. Buvo visko, tačiau vis žengėme į priekį. Ramūnas buvo labai arti olimpinio medalio – Atėnų olimpinėse žaidynėse liko penktas. Džiugu, kad jo pėdomis pasekė ir Rio de Žaneiro olimpinį bronzos medalį iškovojo kitas mano auklėtinis Aurimas Didžbalis. Siekti dar yra ko – norisi ir olimpinio aukso.
Pasakysiu atvirai: niekada neskaičiavau laiko, atiduoto darbui. Jei jau imuosi kokios veiklos – atiduodu visas savo jėgas, visą savo širdį. Toks jau esu. Daugelis stebisi ir nuolat manęs klausia: „Vyšniauskai, o kada tu miegi?“ Vaikai ir žmona nuolat pyksta ir sako: „Sustok, nelėk kaip akis išdegęs, darbai palauks, pagailėk ir savęs, juk tau jau nebe 20 metų. Tačiau toks jau mano būdas – ramiai būti negaliu.

Balsuoti galite paspaudę ČIA.

Prieš pasaulio čempionatą – mokslininkų vizitas

Mokslininkų akiratyje – olimpinis prizininkas Aurimas Didžbalis

Likus šiek tiek daugiau nei savaitei iki pasaulio sunkiosios atletikos suaugusiųjų čempionato, kuris vyks Anaheime (JAV), Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės nariai sulaukė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Sporto mokslo instituto mokslinės grupės vizito.

Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto salėje lankėsi LEU prof. habil. dr. Kazys Milašius ir jo suburta mokslinė grupė.

Rašo mokslinius straipsnius

„Su sunkiaatlečiais draugaujame jau daugiau nei dešimtmetį. Kasmet prieš svarbiausius sezono startus, dažniausiai rudenį prieš pasaulio čempionatą ir pavasarį prieš Europos čempionatą, atliekame tyrimus. Jų duomenys dar leidžia treneriams šiek tiek koreguoti sportininkų rengimo procesą, atkreipti dėmesį į silpnąsias vietas“, – aiškino K. Milašius.

Klaipėdoje lankėsi Lietuvos edukologijos universiteto prof. habil. dr. Kazys Milašius (dešinėje) ir jo suburta mokslinė grupė.

Tyrimo metu buvo analizuojami sportininkų fizinio išsivystymo rodikliai, raumenų ir riebalų masė, jų santykis, plaštakos jėga, gyvybinis plaučių tūris, momentinis raumenų galingumas, stebima, kaip sportininkai atsigauna po fizinio krūvio. Taip pat buvo atliekami širdies ir kraujagyslių, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų funkcinio pajėgumo tyrimai bei kraujo biocheminiai tyrimai.

„Tai naudinga ne tik sportininkams, bet ir mums – mokslininkams. Mes kartu su Bronislavu Vyšniausku šia tema esame paskelbę mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Turime ir Ramūno Vyšniausko, ir Aurimo Didžbalio tyrimo duomenis“, – pabrėžė mokslininkas.

Mokslininkai analizavo sportininkų fizinio išsivystymo rodiklius, raumenų ir riebalų masę, jų santykį, plaštakos jėgą, gyvybinį plaučių tūrį, momentinį raumenų galingumą, buvo stebima, kaip sportininkai atsigauna po fizinio krūvio.

Klaipėdoje – generalinė repeticija

Jau lapkričio 30 dieną keturi Klaipėdos sunkiaatlečiai kartu su treneriu B. Vyšniausku vyks į Anaheime vyksiančias planetos pirmenybes.

Jose dayvaus ne tik visų laikų tituluočiausias (absoliutus Europos čempionas, planetos ir olimpinių žaidynių prizininkas) Lietuvos sunkiaatletis Aurimas Didžbalis (iki 94 kg), bet ir dar trys perspektyvūs Lietuvos rinktinės nariai – Tomas Ličinchai (iki 105 kg), Arnas Šidiškis ir Deividas Jucius (per 105 kg).

Visi jie prieš daugiau nei savaitę puikiai pasirodė Klaipėdoje vykusiame Lietuvos suaugusiųjų sunkiosios atletikos atskirų veiksmų čempionate.

A. Didžbalis išrovė 175 kg, išstūmė 210 kg sveriančias štangas bei dvikovėje surinkęs 385 kg neturėjo lygių. Tiesa, jis šįkart varžėsi svorio iki 105 kg grupėje, o planetos čempionate jau rungtyniaus sau įprastoje, svorio iki 94 kg grupėje.

T. Ličinchai (Klaipėda-Šilutė, treneriai B. ir Ramūnas Vyšniauskai) svorio iki 105 kg varžybose liko A. Didžbalio užnugaryje – antras. Jis išrovė 155 kg, išstūmė 185 kg ir dvikovėje surinko 340 kg.

Svorio per 105 kg varžybose pagal dvikovės rezultatą geriausias buvo A. Šidiškis (Anykščiai-Klaipėda, Algirdas Ananka B. Vyšniauskas), surinkęs 342 kg (išrovė 150 kg ir išstūmė 192 kg). Antras liko D. Jucius (Klaipėda-Telšiai, B. Vyšniauskas ir Modestas Šimkus), dvikovėje surinkęs 337 kg (išrovė 151 kg, išstūmė 186 kg).

Tačiau R. Bakūnas pasipuošė aukso medaliu rovimo rungtyje (160 kg). Antras šioje rungtyje liko jaunasis sunkiaatletis D. Jucius, išrovęs 151 kg, trečias rovimo rungtyje liko A. Šidiškis, nusileidęs vos 1 kg.

Lietuvos čempionate varžėsi būrys talentingų sunkiaatlečių iš Telšių, Anykščių, Marijampolės, Vilniaus ir kitų šalies miestų ir miestelių.